Seimas svarstys ir balsuos, ar priimti pusšimčio parlamentarų parašais remiamą rezoliuciją dėl energetikos išteklių importo embargo iš šalių, vykdančių ar remiančių karinę agresiją prieš Ukrainą.
Jį inicijuoja visoms parlamentinėms partijoms – ir opozicijai, ir valdantiesiems priklausantys Seimo nariai.
Jie ragina Vyriausybę nedelsiant imtis ryžtingų veiksmų užtikrinant Rusijos energetinių išteklių embargą ir visiškai atsisakyti Rusijos naftos, dujų, elektros bei spręsti dėl alternatyvų.
Vyriausybė raginama nedelsiant teikti Seimui ekonominių pasekmių dėl Rusijos vykdomos karinės agresijos Ukrainoje Lietuvos gyventojams ir verslui kompensavimo planą ir tam būtinus teisės aktus bei sprendimus.
Dokumente nurodoma, kad Lietuva kasmet iš Rusijos perka energetinių išteklių (naftos, dujų ir elektros) už daugiau nei 3 mlrd. eurų, o Europos Sąjungos šalių Rusijai sumokama suma prilygsta jos gynybos biudžetui.
Seimo nariai pripažįsta, kad Rusijos ir Baltarusijos energetinių išteklių atsisakymas gali paveikti Lietuvos ekonomiką bei turėti įtakos jos žmonių finansinei ir socialinei padėčiai.
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės teigimu, Lietuva turi stengtis iš viso nenaudoti priešiškų Lietuvai valstybių energetinių išteklių, o liberalas Eugenijus Gentvilas linkęs neapsiriboti tik Rusija ar ją palaikančia Baltarusija, bet nepirkti ir iš tų šalių, kurios remia agresorius.
Ekonomikos komitete dirbantis konservatorius Andrius Kupčinskas siūlo kai kuriuos Lietuvos žingsnius dėl energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos paspartinti: jis abejoja, ar įmanoma greičiau pasistatyti vėjo jėgainių parką jūroje, tačiau sutinka, kad reikia greičiau įgyvendinti sprendimus dėl elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių.
