Siekiant nebranginti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, nuo 2021 metų sausio siūloma nedidinti mokesčių už aplinkos teršimą.
Seime registruotos penkių „valstiečių“ parengtos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos. Jeigu Seimas joms pritartų, kitais metais liktų galioti dabartiniai mokesčių tarifai.
Taip siekiama nepabloginti nei gyventojų, finansiškai nukentėjusių nuo koronaviruso krizės, nei vandens tiekimo įmonių padėties.
Gerokai didesnius mokesčio už aplinkos teršimą tarifus Seimas nustatė 2020 metų pradžioje – mokestis už teršalus, išmetamus į vandenį, turėtų augti 1,3–26 kartus (pavyzdžiui, už sulfatus). Tada mokesčio didinimas buvo aiškinamas noru efektyviau kontroliuoti aplinkos taršą ir skatinti įmonių investicijas į mažiau taršias technologijas.
Už vandens teršimą azotu buvo nustatytas triskart didesnis tarifas – 600 eurų už toną (vietoj 201 euro), fosforu – 3,5 tūkst. eurų (vietoj 1007 eurų) , chloridais – 30 eurų (2,8 euro).
Šis įstatymas buvo vienas iš penkių vadinamojo „Klaipėdos paketo“ dokumentų. Aplinkos taršos problemos praėjusių metų pabaigoje ir šių metų pradžioje dėmesio sulaukė po išaiškėjusios taršos Kuršių mariose ir padangų gaisro Alytuje. Abu incidentai padarė milijoninę žalą gamtai.
