Seimo Ekonomikos komitetas padarė pertrauką, svarstant dėl privalomo išankstinių SIM kortelių registravimo. Komitetas trečiadienį nepritarė siūlymui įpareigoti registruoti tokias korteles.
Policijos departamento Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vytautas Gailiušas tikino, kad išankstinis korteliš registravimas pagreitintų tyrimus.
„Mes sudarome nepalankias sąlygas kortelių įsigijimui anonimiškai“, – komitete teigė jis.
Tuo metu konservatorius Dainius Kreivys abejoja, ar registruojant korteles pavyks greitai pagauti organizuotus nusikaltėlius, nes, anot jo, bus „sugaudomi tik žiopliai“. Gabrielius Landsbergis prognozavo, kad toks Seimo sprendimas būtų našta ir vartotojams, ir paslaugų teikėjams.
Policijos duomenimis, telekomunikacijų įmonės yra pardavusios 1,6 mln. išankstinio mokėjimo SIM kortelių, bet nėra tikslių duomenų, kiek kortelių yra aktyvios ir naudojamos.
„Telia Lietuva“ sako turinti apie 290 tūkst. išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio klientų, „Bitė Lietuva“ – apie 350 tūkst., „Tele-2“ – apie 950 tūkst.
Išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimo iniciatyvos autorė Vidaus reikalų ministerija tikisi, kad tai padėtų kovoti su telefoniniais sukčiais. Šiuo metu operatoriai privalo registruoti tik fiksuoto ar mobiliojo ryšio abonentų duomenis.
Informatikos ir ryšių departamento duomenimis, per metus pasinaudojant mobiliaisiais telefonais padaroma apie 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala vidutiniškai siekia 242 tūkst. eurų.
Pataisomis numatoma, kad duomenis apie paslaugos gavėjų buvimo vietą, taip pat asmenų telefono numerius, operatoriai turėtų nedelsiant pateikti kriminalinės žvalgybos subjektams, žvalgybos institucijoms ir ikiteisminio tyrimo įstaigoms, kurios aiškinasi sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
Mobiliojo ryšio bendrovės iš esmės sutinka su siūlomu reguliavimu, bet dalis operatorių sako, kad išlaidas, kurias jie patirtų dėl naujosios tvarkos, turi kompensuoti valstybė.
Pataisos, jei jas priimtų Seimas, įsigaliotų nuo 2018 metų liepos 1 dienos.
