Seimas nepritarė parlamentaro socialdemokratas Liudo Jonaičio pasiūlymui dvigubai – nuo 440 iki 880 eurų padidinti laidojimo pašalpą.
Už jo pateiktas tai siūlančias Paramos mirties atveju įstatymo pataisas balsavo 37 Seimo nariai, prieš buvo 6, susilaikė 48 parlamentarai. Projektas bendru sutarimu grąžintas iniciatoriui tobulinti.
Pasak Seimo nario L. Jonaičio, laidojant artimąjį šeimos susiduria su nemažais finansiniais sunkumais, nes pinigų, kuriuos skiria valstybė, nepakanka.
„Laidotuvės gali tapti sunkiai pakeliamas finansinis iššūkis artimiesiems. Laidotuvių išlaidos vidutiniškai sudaro apie 1700-2000 eurų“, – pateikdamas projektą sakė L. Jonaitis.
Anot jo, per 10 metų laidojimo pašalpa padidėjo tik nuo 312 iki 440 eurų, viso labo 128 eurų.
Paramos mirties atveju įstatymo pataisomis L. Jonaitis siūlė laidojimo pašalpą padidinti nuo 8 iki 16 bazinių socialinių išmokų (BSI).
Parlamentaro duomenimis, pvz. Estijoje laidojimo pašalpos dydis skirtinguose regionuose skiriasi ir svyruoja nuo 250 iki 400 eurų, Latvijoje pagal atitinkamus kriterijus jis gali svyruoti nuo 300 iki 1217 eurų. Lenkijoje nuo šių metų liepos 1 d. planuojama, kad išmoka bus padidinta ir sudarys apie 1628 eurų.
Seimo narys konservatorius Kęstutis Masiulis ironizavo, kad jis, kaip ir kiti interesą šiuo klausimu turintys parlamentarai, turi nusišalinti nuo balsavimo.
Prieš laidojimo išmokos didinimą pasisakė Seimo narys liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Negaliu pro pirštus žiūrėti į valstybės pinigų taškymą“, – teigė E. Gentvilas, paraginęs galvoti apie valstybės pinigų naudojimą.
Šiuo metu laidojimo pašalpa Lietuvoje yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio (440 eurų). Šis dydis buvo nustatytas 2011 birželio mėn. ir iki šiol nėra peržiūrėtas, tik indeksuojamas kasmet pasikeitus BSI dydžiui.
Mirus pensinio amžiaus asmeniui taip pat išmokamos 2 mirusio asmens pensijos ir tikslinė kompensacija, jei buvo nustatyti spec. poreikiai.
