Seimas įtvirtino liudytojo teisę neduoti parodymų apie artimą giminaitį, nepriklausomai nuo jo statuso byloje.
Seimas priėmė tokias Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo proceso kodekso pataisas, pranešė Teisingumo ministerija.
Pataisos buvo parengtos atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimą byloje prieš Lietuvą. Joje buvo konstatuota, kad negalima bausti žmogaus, jeigu jis atsisako duoti parodymus baudžiamojoje byloje apie savo šeimos narį, šiuo atveju turėjusį specialiojo liudytojo statusą.
Iki šiol tik įtariamųjų ar kaltinamųjų šeimos nariai, artimi giminaičiai gali neliudyti ar neatsakyti į kai kuriuos teisėsaugos klausimus.
Teisingumo ministro Elvino Jankevičiaus teigimu, įstatymo pataisos neužkerta savanoriškai duoti parodymus prieš artimą asmenį nepriklausomai nuo jo statuso.
Seimas taip pat patikslino ieškomų asmenų tvarką, kuri būtų taikoma iš Norvegijos ir Islandijos išduodant asmenis Lietuvai, priėmė įstatymo pataisas dėl operatyvesnio atsako į kitų šalių teisinės pagalbos prašymus, pateiktus pagal Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose.
Tokie valstybių prašymai pagal kompetenciją bus tiesiogiai siunčiami Generalinei prokuratūrai, Informatikos ir ryšių departamentui ir apkaltinamuosius nuosprendžius priėmusiems Lietuvos teismams.
Iki šiol užsienio šalių prašymai dėl suimtųjų laikino perdavimo, dėl teistumo informacijos, dėl apkaltinamųjų nuosprendžių kopijų bei taikytų vėlesnių priemonių buvo adresuojami Teisingumo ministerijai, kuri dokumentus persiųsdavo atitinkamoms institucijoms.
