-4.3 C
Panevėžys
Penktadienis, 14 vasario, 2025

Seimas ėmėsi pataisų, kad tautinių mažumų vaikai anksčiau pradėtų mokytis lietuviškai

AutoriusMilena Andrukaitytė (bns)
FotoŠMM


Seimas ėmėsi pataisų, kad tautinių mažumų vaikai anksčiau pradėtų mokytis lietuviškai. 

Švietimo įstatymo pataisos numato, kad ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programose ugdymui lietuvių kalba būtų skiriamos ne mažiau kaip penkios valandos per savaitę.

Šiuo metu priešmokyklinėse klasėse įstatymas numato keturias privalomas lietuviškas valandas, o ikimokykliniame ugdyme lietuvių kalba gali būti integruojama pageidaujant vaikų tėvams.

Pataisas pristatęs švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sakė, kad jomis siekiama kuo anksčiau vaikus, kuriems lietuvių kalba nėra gimtoji, pra­dė­tų mo­ky­ti vals­ty­bi­nės kal­bos.

„Jau anks­ty­va­me am­žiu­je tu­ri bū­ti su­da­ro­mos pa­lan­kios są­ly­gos iš­mok­ti vals­ty­bi­nę kal­bą, in­teg­ruo­tis į ša­lies so­cia­li­nį ir kul­tū­ri­nį gy­ve­ni­mą“, – teigė ministras.

Pataisoms pritarta po pateikimo už balsavus 57, susilaikius trims parlamentarams. Toliau projektą nagrinės Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, į Seimo salę svarstymui jis turėtų grįžti spalį.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščionių šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Vanda Kravčionok klausė ministro, ar regionuose bus kam mokyti vaikus lietuviškai.

„Tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lo­se, švie­ti­mo įstai­go­se vi­sa­da bu­vo daug dė­me­sio ski­ria­ma vals­ty­bi­nės kal­bos mo­ky­mui­si, to pa­gei­dau­ja ir tė­vai, to no­ri ir įstai­gų va­do­vai, ta­čiau ne vi­sa­da no­rai su­tam­pa su ga­li­my­bė­mis. Kaip sprę­si­me pedagogų trū­ku­mo pro­ble­mą, ypač re­gio­nuo­se?“ – klausė parlamentarė.

A. Monkevičius atsakydamas pabrėžė, kad tai nebūtų atsiros lietuvių kalbos pamokos, o įvairios veikos abiem kalbomis – gimtąja ir lietuvių, o pedagogams ir šiuo metu privaloma mokėti lietuviškai.

„Ug­dy­to­jams, pe­da­go­gams svar­bu su­teik­ti la­biau me­to­di­nę kva­li­fi­ka­ci­ją. Jie ir šiaip ne­ga­li dirb­ti, ne­mo­kė­da­mi valstybinės kal­bos. Jie gal­būt dar pa­to­bu­lins vals­ty­bi­ne kal­bą, bet svar­biau­sias da­ly­kas yra me­to­di­niai da­ly­kai, kaip įvai­rio­se ug­dy­mo veik­lo­se var­to­ti lie­tu­vių kal­bą ir gim­tą­ją kal­bą, kaip tai de­rin­ti, kad abi kal­bos bū­tų, sa­ky­čiau, tobulai nuo pat pra­džių iš­moks­ta­mos“, – aiškino ministras.

Numatoma, kad Švietimo įstatymo pataisos įsi­ga­lio­tų nuo ki­tų me­tų rug­sė­jo 1 die­nos. Per metus tai papildomai kainuotų 640 tūkst. eu­rų, nurodė ministras.

Ikimokyklinis ugdymas vyksta vaikams nuo vienų iki penkerių ar šešerių metų, o priešmokyklinis – nuo penkerių arba šešerių metų.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Kritikos sulaukusi R. Popovienė tikina, kad buvo ne taip suprasta: pagrindinis siekis – leisti steigti klases nuo 12-os moksleivių

JP Redakcija

R. Popovienė: situacija dėl vadovėlių nėra gera, sudaryta darbo grupė

JP Redakcija

Lygių galimybių kontrolierės išvada: mergaitės turi tokią pat teisę eiti į mokyklą su kelnėmis, kaip ir berniukai

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads