SEB bankas nekeičia bendrojo vidaus produkto (BVP) Lietuvoje augimo prognozės – kaip ir 2024 m. pabaigoje, sieks 2,8 proc., teigia banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.
Taip pat, anot jo, nepakitusi išlieka ir 2026 m. prognozė – BVP turėtų augti 2,9 proc.
Banko duomenimis, 2024 m. paskutinį ketvirtį BVP pokytis buvo didesnis negu 3 proc., o per visus metus BVP padidėjo bent 2,5 procentais. Kaip teigia T. Povilauskas, lyginant su kitomis Baltijos šalimis, tai labai geras rezultatas – Latvijos ekonomika traukėsi 0,4 proc., o Estijos – 0,9 proc.
„Kol kas nežinome visų metų rezultatų. (…) Bet kiek turime mėnesinių duomenų, tai turėtų būti stiprus pokytis. Manome, kad ketvirtą ketvirtį pokytis buvo sparčiau nei 3 proc. Mano prognozė buvo 3,1 proc., bet sulaukus labai stipriu pramonės ir mažmeninės prekybos duomenų, tai gali būti, jog pokytis sieks 3,5 proc.“ – aiškino ekonomistas.
SEB padidino šių metų infliacijos prognozę nuo 2,7 proc., kurią skelbė 2024 m. lapkritį, iki 3,3 proc.
Anot banko, šiemet nedarbas sumažės nuo 7,3 iki 7,1 procento. Vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius šiemet augs 8,5 procento.
Taip pat T. Povilauskas teigė, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) gerokai mažins bazines palūkanų normas, kurios 2025 m. pabaigoje pasieks 1,5 proc.
„Manome, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas gerokai pamažins ir metų pabaigoje bazinė palūkanų norma sieks 1,5 proc.“ – sakė T. Povilauskas
Lietuva buvo viena iš ES lyderių pagal pramonės produkcijos augimą
Anot SEB banko, 2024 m. apdirbamosios gamybos apimtis lyginamosiomis kainomis padidėjo 4,7 proc., o Lietuva buvo viena iš lyderių Europos Sąjungos (ES) pagal pramonės produkcijos augimą. Vertinama, kad teigiamą įtaką paklausai darė padidėjusi paklausa eksporto rinkose, ankstesnės investicijos į pajėgumų didinimą bei gauti užsakymai Vakarų šalims ieškant tiekėjų pigesnės darbo jėgos.
„Lietuva atrodo laba stipriai visos Europos Sąjungos kontekste. Lietuva yra pagal apdirbamąją gamybą, mažmeninę prekybą ir statybą visur pirmame trejetuke“, – teigė T. Povilauskas.
Nors gamybos sektoriaus bendrovių lūkesčiai, pasak banko ekonomisto, optimistiški, matoma rizika susijusi su silpnesne, negu tikimės, paklausa eksporto rinkose ir JAV importo muitų tarifais Europos Sąjungos prekėms. Be to, išlieka iššūkiai dėl sparčiai augančių darbo jėgos sąnaudų.
Valdžios skola artimiausiais metais sparčiai judės link 60 proc. BVP lygio
Banko vertinimu, valstybės gynimo tarybos sprendimas jau kitąmet padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5–6 proc. BVP yra labai stiprus pokytis, kuris gerokai keis šalies skolos lygį artimiausiais metais. Be to, anot T. Povilausko, priklausomai nuo to, kaip bus finansuojami šie gynybos poreikiai, gali paveikti augimą ir ekonomikos sveikatą 2026 m.
„Jeigu tai būtų PVM tarifo didinimas, jei tai būtų su GPM susiję sprendimai, kurie mažintų pajamas. Tai ta rizika 2026 m. augimu būtų didesnė“, – galimų gynybos finansavimo šaltinių poveikį vertino jis.
SEB ekonomistai mano, kad Seimo patvirtintas 2025 metų biudžetas, pagal kurį prognozuojamas 3 proc. BVP deficitas, darys teigiamą įtaką ekonomikos aktyvumui.
