Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) paskelbė 2016 m. Lietuvos savivaldybių indeksą.
Šiemet Panevėžio rajono savivaldybė 54-ių mažųjų savivaldybių reitinge užima 7 vietą, surinkusi 67,7 balo iš 100 galimų ir iš pernykštės 15 vietos (55,2 balo) pakilusi 8-iomis vietomis aukštyn. Šiais metais geriau įvertintos turto valdymo, biudžeto, transporto sritys. Gerai įvertinta ir didelį balų skaičių išsaugojusi mokesčių sritis.
LLRI tyrėjų teigimu, pozicijos kilimui aukštyn įtakos turėjo sumažintas nenaudojamų nuosavų pastatų ir patalpų plotas bei tai, kad daugiau nekilnojamojo turto buvo įtraukta į parduodamų objektų sąrašą – 2014 m. pabaigoje jame buvo 1 933 kv. m, o 2015 m. pabaigoje jau 3 113 kv. m.
Kita šuolio aukštyn priežastis – sumažėjo biudžeto skola: nuo 34,3 proc. nuo pajamų 2014 m. iki 25,7 proc. 2015 m. Palyginimui – 2015 m. vidutinė biudžeto skola sudarė 40,7 proc. nuo pajamų. Be to, priešingai nei 2014 m., 2015 m. Panevėžio rajono savivaldybė skelbė visus vykdytus viešuosius pirkimus.
Prie puikių transporto srities rezultatų prisidėjo viešųjų pirkimų skaidrumas – visi kelių priežiūros viešieji pirkimai buvo skelbiami, o vidaus sandorių neprireikė (vidaus sandoris reiškia, kad savivaldybė Tarybos sprendimu perka prekes ir/ar paslaugas iš sau priklausančių įmonių, neskelbus viešojo pirkimo).
Gerai atrodo ir mokestinė aplinka – pagrindinis nekilnojamojo turto tarifas 2015 m. buvo mažiausias (0,3 proc.), nenaudojamas nekilnojamasis turtas neapmokestintas, o vidutinis fiksuotas pajamų mokestis už verslo liudijimus sudarė vos 41 EUR (vidurkis – 121 EUR).
Indekso tyrime silpnesne Panevėžio rajono savivaldybės sritimi įvardintas švietimas. Kaip ir pernai, mažai taškų skirta už prastokai mokinių išlaikytų valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Be to, LLRI ekspertų teigimu, mokyklų infrastruktūra galėtų būti labiau optimizuota: aplinkos išlaikymui išleidžiama palyginti daug lėšų, o vienam mokiniui tenkantis plotas – 16,4 kv. m mokiniui viršija vidutinį (13,6 kv. m mokiniui).
LLRI savivaldybių indeksą sudarė jau šeštą kartą. Lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir viena vieta pakilęs Kaunas. Mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, toliau eina Klaipėdos rajono, Druskininkų, Marijampolės, Šilutės rajono savivaldybės.
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas; savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų; mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui; efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti; atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų; savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių; mažina administracinę ir biurokratinę naštą.