Panevėžio miesto savivaldybės užsakymu MB „Bauland“ ir „Newsec LT“ parengė Panevėžio pramonės teritorijų investicinį projektą. Jame išnagrinėtos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo galimybės, alternatyvos, nustatyti šio projekto tikslai, uždaviniai, tikslinės grupės, atlikta finansinė ir ekonominė analizė, įvertintos rizikos, sudarytas projekto vykdymo planas.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje praėjusių metų pabaigoje įvyko susitikimas dėl naujos Panevėžio LEZ steigimo, kuriame dalyvavo ministerijos, „Investuok Lietuvoje“, Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių atstovai.
Susitikimo metu nutarta inicijuoti naujos Panevėžio LEZ steigimą Panevėžio rajone ir reikalingų dokumentų rengimą abiejų – Panevėžio miesto ir Panevėžio rajono – savivaldybių sprendimu.
Pasirašys bendradarbiavimo sutartį
Abi savivaldybės – Panevėžio miesto ir rajono – norėdamos tinkamai inicijuoti naujos Panevėžio LEZ steigimą, nutarė sudaryti ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Prieš pasirašant šiai bendradarbiavimo sutarčiai tarp dviejų savivaldybių pirmiausia turi pritarti abiejų savivaldybių tarybos.
Panevėžio miesto savivaldybės taryba sutarčiai pritarė rugpjūčio 24 dienos posėdyje, o rajono – pritars rugpjūčio 29-ąją.
Pagrindinis šio dviejų Panevėžio regiono savivaldybių planuojamo drauge vykdyti projekto tikslas – kuo palankesnėmis finansinėmis sąlygomis išvystyti naujoms investicijoms pritraukti skirtą teritoriją, kuriančią pridėtinę vertę Panevėžio regionui.
Reikalingi dinamiški pokyčiai
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas aiškino, ko siekiama šia bendradarbiavimo sutartimi.
„Siekiame proaktyviai ir darniai vystyti Panevėžio miestą ir mūsų regioną, kad jis taptų patrauklia vieta kurtis šeimoms, vystytis verslams, investicijų plėtrai“, – sakė meras ir teigė, kad laisvųjų ekonominių zonų vystymas padės Panevėžio regionui sparčiau vystytis.
„Dinamiški pokyčiai miesto infrastruktūroje, išvystytas ir patogus susisiekimas, – įgyvendinamas „Rail Baltica“ projektas, „Via Baltica“ plėtra bei akivaizdus laisvųjų ekonominių zonų vystymo poreikis tik įrodo, kad esame teisingame kelyje – Panevėžio regionas sparčiai vystosi“, – teigė R. Račkauskas.
Pasvertas ir apgalvotas žingsnis
Pasak Panevėžio miesto mero, siekis bendradarbiauti su Panevėžio rajono savivaldybe apgalvotas žingsnis.
„Bendradarbiaujant su Panevėžio rajono savivaldybe bei Ekonomikos ir inovacijų ministerija, vystyti 100 ha teritoriją, skirtą investicijoms pritraukti – tai labai gerai pasvertas ir apgalvotas žingsnis. Siekiame išlaikyti regiono plėtros tempą, sudaryti kiek įmanoma patrauklesnes sąlygas verslui, o kartu ir regiono ekonomikai augti“, – įtikinamai kalbėjo R. Račkauskas.
Panevėžio mero nuomone, Panevėžyje jau veikiantys vietos bei užsienio kapitalo verslai į regioną pritraukia pridėtinę vertę kuriančius verslus.
„Tokios sutelktos stiprios kompetencijos mechaninės inžinerijos ir mašinų, elektros įrangos, baldų ir tekstilės, bei maisto ir gėrimų pramonės šakos ir savivaldos skatinama Pramonės 4.0 tinklaveika sudaro stiprias prielaidas į regioną pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančius verslus. Tikime, kad šie pokyčiai ir atveriamos galimybės investicijoms užtikrins regiono socialinę – ekonominę reikšmę Lietuvos ir tarptautiniame lygmenyje“, – aiškino R. Račkauskas ir teigė, kad labai svarbu į regioną pritraukti naujas investicijas.
Darbas – sudėtingas
Panevėžio rajono meras Antanas Pocius mano, kad tokia bendradarbiavimo sutartis tarp dviejų savivaldybių sudaryta pirmą kartą.
„Neteko girdėti, kad anksčiau būtų sudarytos analogiškos sutartys. Pritarus bendradarbiavimo sutarties sudarymui abiejų savivaldybių taryboms, toliau reikės dirbti su Ekonomikos ir inovacijų ministerija, kadangi yra padarytas pradinis Panevėžio pramonės teritorijų investicinis projektas, todėl projektą teks įteisinti. Projektas dar neturi juridinės galios. Darbas sudėtingas ir ilgas. Kadangi Panevėžio miestas neturi vientisos apie 100 ha dydžio pramonės plėtrai tinkamos teritorijos, tai potenciali plėtros teritorija – Panevėžio rajono savivaldybės ribose“, – aiškino bendradarbiavimo sutarties sudarymo esmę meras A. Pocius ir teigė, kad darbų pradžia prasidės negreitai.
„Pirmiausia turi atsirasti „Rail Baltica“ geležinkelio vėžės. Kai jos bus nutiestos, tik tada bus galimi darbai įvardytoje teritorijoje, į vakarus nuo Panevėžio miesto, tarp Berčiūnų ir Gustonių gyvenviečių. Visa tai galbūt bus po 2030 metų. Minėtai pramoninei zonai turi pritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, šalies Vyriausybė, nes LEZ steigimas minėtoje zonoje turi būti pripažintas valstybinės reikšmės projektu. Daug labai sudėtingų klausimų, nes ir su europinės vėžės „Rail Baltica“ tiesimu iškyla nemažai problemų“, – svarstė A. Pocius.
