Lietuvoje nuo 2020 metų liepos 1-osios galiojant taršių automobilių mokesčiui, į valstybės biudžetą per septynis mėnesius surinkta 17,35 mln. eurų, rodo įmonės „Regitra“ duomenys.
Šiemet per sausį mokesčio surinkta 1,93 mln. eurų – tai mažiausia mėnesio suma per šio mokesčio galiojimą. Pernai kas mėnesį į biudžetą buvo surenkama vidutiniškai po beveik 2,6 mln. eurų.
Iš viso sausį apmokestinta 14,5 tūkst. automobilių iš 19,6 tūkst., kuriems buvo nustatytas anglies dioksido (CO2) kiekis. 5,1 tūkst. automobilių mokestis netaikytas, nes CO2 dydis neviršijo leistino 130 gramų kilometrui kiekio.
Daugiausia, 71,2 proc., lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršijo normą buvo varomi dyzelinu, o benzinu – 21,2 procento.
„Regitros“ duomenys rodo, kad pernai tiek daug dyzeliną naudojančių taršių automobilių, turėjusių mokėti mokestį, registruota nebuvo. Jų vidutiniškai per mėnesį buvo apmokestinta 65-69 proc., o benzinu – 24,3-28,7 procento.
Pernai taršių automobilių mokesčio surinkta 15,42 mln. eurų. Kiekvieną mėnesį jo buvo surenkama po 2,24-2,94 mln. eurų.
Taršių automobilių mokestis Lietuvoje galioja nuo 2020 metų liepos. Naujoji Vyriausybė taršių automobilių mokestį yra žadėjusi peržiūrėti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas BNS sakė, kad pakeitimai Seimui bus pateikti pavasario sesijoje.
Seime taip pat yra registruota Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisa, kurias automobilių taršos mokestį nuo 2022 metų siūloma pervesti į savivaldybių, o ne į valstybės biudžetą.
Automobilių registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.
