Vokietija nėra tinkamai pasiruošusi apsisaugoti nuo didelio masto kibernetinių atakų. Šalyje nėra bendro kibernetinių grėsmių vertinimo ir struktūrų, kurios koordinuotų atsaką. Tai pareiškė Vokietijos federalinio informacijos saugumo biuro (BSI) vadovė, praneša naujienų agentūra dpa.
BSI vadovė Claudia Plattner sakė Berlyno laikraščiui „Tagesspiegel“, kad federalinė valdžia ir 16 Vokietijos žemių privalo koordinuoti savo veiksmus.
„Šito mums reikia skubiai. Mes negalime vienas kitam skambinti 16 kartų, kad išsiaiškintume, kur ir kas šiuo metu vyksta“, – sakė ji.
„Ką darysime, jeigu, pavyzdžiui, tuo pačiu metu Hamburge ir Miunchene dings šviesa dėl kibernetinės atakos, kuri blogiausiu atveju įvyks dėl geopolitinės įtampos?“ – klausė ji.
Pasak C. Plattner, atsakas į krizę reikalautų skubių veiksmų, o tai reiškia, kad reikėtų bendros ataskaitos apie situaciją. Turėtų reaguoti už krizės suvaldymą atsakingi padaliniai, o federalinė valdžia ir visos Vokietijos žemės turėtų suvienyti savo jėgas.
„Šiandien visam tam nesame pasiruošę. Ši tarpusavio koordinacija nebuvo išbandyta. Konstitucija neleidžia turėti bendros duomenų bazės“, – sake C. Plattner.
BSI ragina teikti prioritetą kibernetiniam saugumui, kol didelis incidentas dar neįvyko, pavyzdžiui, dėl kurio neveiktų bankomatai.
Be to, artėjant rugsėjo mėn. rinkimams trijuose šalies regionuose, BSI koncentruojasi į kovą prieš dezinformaciją.
„Įsilaužiama į rinkimuose dalyvaujančių politikų paskyras. Įsilaužėliai bando gauti prieigą prie informacijos, ją paskelbti ir taip pakenkti žmonių ar tam tikrų regionų reputacijai“, – sako C. Plattner.
BSI siekia užkirsti kelią įsilaužimams techninėmis priemonėmis. Politikai apmokomi ir jiems patariama, ką daryti įvykus incidentui ir kaip tai galima kontroliuoti.
Be to, BSI stengiasi, kad skubiai būtų šalinamos netikros politikų paskyros socialiniuose tinkluose. Agentūros vadovė taip pat paragino visuomenę netikėti viskuo, kas jiems „pateikiama ant lėkštutės“.
