Lietuvoje šiuo metu vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių, tokią diagnozę kasdien išgirsta apie 50 pacientų.
„Lietuvoje šiuo metu vėžiu serga apie 110 tūkst. žmonių, – konferencijoje apie ankstyvosios diagnostikos programas ketvirtadienį sakė Pagalbos onkologinėmis ligomis sergančių asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė. – Per metus vėžio diagnozę išgirsta apie 18 tūkst. žmonių, kasdien, išdalinus į dienų skaičių, tai yra apie 50 žmonių.“
Pasak N. Čiakienės, vieni susirgimai yra labai reti – per metus diagnozuojamas vienas kitas atvejis, tačiau dalis susirgimų yra dažni, paliečiantys didelę visuomenės grupę.
„Visų siekis yra, kad vėžys būtų pagaunamas anksti, ikivėžinėse arba pradinėse stadijose. Tam veikia prevencinės patikros programos, Lietuvoj mes turim jas keturias“, – kalbėjo POLA direktorė.
Šalyje vykdomos gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos vėžio, storosios žarnos vėžio prevencinės programos.
Mažiau nei pusė tikslinės populiacijos dalyvauja programose
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento vyresniosios patarėjos Agnės Liubeckienės teigimu, šalyje nepakankamai žmonių pasinaudoja galimybe sudalyvauti šiose programose.
„Nuo programų starto iki dabar, vertinant dalyvavimą asmenų pagal tikslinę populiaciją, jis tesiekia bendrai per programas apie 45 procentų“, – konferencijoje sakė specialistė.
A. Liubeckienės teigimu, atsižvelgiant į ekspertų ir tarptautinių organizacijų rekomendacijas, norint įvertinti programų efektyvumą, šis skaičius turėtų siekti ne mažiau kaip 70 procentų.
Nuo šių metų pasitikrinti, ar serga krūties vėžiu, gali moterys nuo 45 iki 75 metų. Iki šiol programa buvo skiriama tik moterims nuo 50 iki 69 metų.
Taip pat moterims, kurių krūties liaukinio audinio tankis didesnis, bus rekomenduoja atlikti ultragarsinį tyrimą.
Dėl gimdos kaklelio vėžio kviečiamos 25–59 metų amžiaus moterys.
Nuo praėjusio lapkričio laiškais, el. paštu ir SMS žinutėmis gyventojai taip pat asmeniškai kviečiami pasitikrinti dėl storosios žarnos vėžio.
Šioje ankstyvosios diagnostikos programoje kviečiami dalyvauti 50–74 metų amžiaus gyventojai, kuriems nėra patvirtintas storosios žarnos piktybinis navikas.
Kartu su kvietimo laišku atrinktas asmuo paštu gauna mėgintuvėlį, skirtą išmatų ėminiui surinkti, instrukciją, paaiškinančią, kaip teisingai paimti ėminį imunocheminio slapto kraujavimo išmatose tyrimui (iFOBT), ir voką su atgaliniu adresu, skirtu išmatų ėminiui išsiųsti atgal.
Vykdoma prevencinių programų centralizacija
Pernai įdiegta Sveikatos apsaugos informacine sistema (SAIS), kuri turėtų užtikrinti, kad gyventojai bus informuoti ir pakviesti pasitikrinti laiku.
Taip pat 2023 metais pradėtas vykdyti centralizuotas trijų ankstyvosios diagnostikos programų – storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties vėžio modelis.
Išbandomas modelis leidžia centralizuotai vykdyti tikslinės populiacijos identifikavimą, atranką, informavimą ir kvietimų siuntimą dalyvauti prevencinėse programose, taip atlaisvinant gydymo įstaigas nuo šių administracinių darbų.
Kvietimai dalyvauti ankstyvosios diagnostikos programose išsiunčiami atsižvelgiant į gydymo įstaigų užimtumą ir prioritetinį pacientų sąrašą.
„Jeigu mes atrinksime ir patvirtinsim patikros rezultatus ir visus kvietimus suformuosime ir išsiųsime vienu metu, tai įsivaizduojame, kad tokiu atveju bus momentinis antplūdis ir tokiu atveju mes sulauksime nepasitenkinimo, – žurnalistams sakė A. Liubeckienė. – Atitinkamai pagal atrankos kriterijus, yra daugiau negu tik amžius, yra sudaroma prioritetinė eilė ir taip atitinkamai tą prioritetinę eilę formuojame ir yra siunčiami kvietimai sudalyvauti programoje.“
Bandomasis projektas truks iki 2025-ųjų pabaigos. SAM planuoja, kad nuo 2026 metų šis modelis pradės veikti visos šalies mastu.
