Iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovų sudaryta Valstybės gynimo taryba (VGT) penktadienį sutarė, kad nuo ateinančių iki 2030 metų gynybos finansavimas turėtų siekti 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), siekiant greičiau išvystyti kariuomenės diviziją.
„Sutarėme, kad 2026–2030 metų laikotarpiu gynybai kasmet skirsime nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak jo, susitarimas leis išlaikyti 5,5 proc. BVP finansavimo gynybai vidurkį minimu laikotarpiu.
Divizija iki 2030 metų
Prezidento teigimu, pilnus divizijos ir kitus kritinius infrastruktūros pajėgumus Lietuva privalo pasiekti iki 2030 metų, o ne „kažkada tolimoje ateityje“.
Jis tvirtino besitikintis „maksimalaus institucijų susitelkimo“.
„Rusijos karinės agresijos tikimybė tebėra reali, tačiau ji nėra neišvengiama. Turime ženkliai padidinti savo pastangas stiprinant gynybą, atgrasymą ir skirti šiam tikslui didesnius resursus“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Mūsų saugumą užtikrina ir narystė NATO Aljanse, tačiau jis veiksnus bus tik tuo atveju, jei gintis būsime pasiruošę patys“, – pridūrė jis.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė teigė, kad didinant finansavimą gynybai, Lietuvos tikslas – turėti efektyvias ginkluotąsias pajėgas.
„Dėl to vienas iš tikslų taip pat yra ne tik užtikrinti divizijos suformavimą ir jos operacinį pajėgumą iki 2030 metų, bet taip pat tolygiai vystyti likusią kariuomenę, nes per didelę kainą mokame už tai, kad turėjome finansavimo duobių“, – sakė ministrė.
Pernai VGT skelbė, kad apie 3 proc. BVP iki šiol siekęs Lietuvos finansavimas gynybai nebus pakankamas sukurti diviziją iki 2030 metų dėl brangių tankų ir vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimo bei būtinybės įrengti tinkamą infrastruktūrą.
Šių metų valstybės biudžete krašto apsaugai irgi numatyta kiek daugiau nei 3 proc. BVP, tačiau naujosios Vyriausybės iniciatyva padidintas skolinimosi limitas atriša rankas 2025-ųjų eigoje skirti papildomą finansavimą, leisiantį pasiekti 4 proc. BVP asignavimus.
Sieks finansavimo nesieti su didesniais mokesčiais
Vyriausybei dar ketinant per pirmąjį pusmetį peržiūrėti 2025-ųjų valstybės biudžetą, G. Nausėda sakė, kad šio proceso „aspektai nebus ryškūs“, kalbant apie didesnį gynybos finansavimą.
„Aš labiau siečiau tuos esminius krašto apsaugos finansavimo pokyčius su 2026-2030-ųjų laikotarpiu“, – teigė prezidentas.
Pasak jo, pasiekti 5–6 proc. BVP finansavimą gynybai įmanoma ir nenusižengiant fiskalinės drausmės kriterijams, jeigu resursai bus tinkamai perskirstyti, taip pat atsisakyta nereikalingų funkcijų kitose viešojo gyvenimo srityse.
„Labai nenorėčiau ir manau, kad tikrai eisime ne šiuo keliu, kad krašto apsaugos didesnis finansavimas būtų siejamas gyventojų su didesne mokesčių našta. Privalome išvengti šito“, – kalbėjo šalies vadovas.
Jis taip pat tvirtino, kad pasiekti didesnį finansavimą gynybai gali padėti įvairūs Europos Sąjungos finansiniai instrumentai.
Ginkluotė atvyks greičiau
Anot krašto apsaugos sistemos pareigūnų, didesnis gynybos biudžetas leis greičiau atlikti avansinius mokėjimus už įvairią Lietuvos perkamą ginkluotę.
„Mūsų ginkluotosios pajėgos turi turėti reikiamą ginkluotę, įrangą, personalą, atsargas ir visa tai turi gauti laiku, tik tokiu atveju investicijos į gynybą atsipirks ir turės maksimalų atgrasomąjį poveikį“, – sakė G. Nausėda.
Anksčiau skelbta, kad divizijai steigti svarbūs vokiški tankai Lietuvą pasiektų etapais nuo 2029 metų iki 2034-ųjų, argumentuojant skiriamų lėšų gynybai trūkumu.
Tačiau krašto apsaugos ministrė jau anksčiau paskelbė, jog Lietuva dar šiemet atliks avansinį mokėjimą, kad tankus „Leopard“ gautų iki 2030-ųjų.
„Dabartinis (finansavimo – BNS) planas sudėliotas ne galvojant apie procentus, bet labai detaliai skaičiuojant ir perskaičiuojant, ką mes būtinai turime turėti, per kokį laikotarpį ką yra realistiška įsigyti“, – penktadienį kalbėjo D. Šakalienė.
Anot jos, didesnis gynybos finansavimas leis avansinius mokėjimus atlikti ir už kitą ginkluotę bei įrangą.
„Turime susidėję detalų sąrašą, kur avansiniai mokėjimai paspartintų įrangos gavimą ir kada juos reikėtų įmokėti. Šis sprendimas šiandien leido dar labiau išplėsti šį sąrašą ir turėti daug ką anksčiau“, – sakė ministrė.
