Verslo ir valdžios atstovams diskutuojant, kaip teisingiau kontroliuoti dvigubos paskirties prekių eksportą į trečiąsias šalis, kad jos nepatektų į Rusiją, Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad ekonominės sankcijos Rusijai turi būti veiksmingos, bet nesukelti neproporcingos naštos Lietuvai.
„Kalbant apie sankcijas mes turime kalbėti, kad jos pirmiausiai būtų paveikios ir realiai veiktų, nebūtų taip, kad dėl įvestų sankcijų visą naštą, praradimus prisiima tiktai Lietuva, mūsų verslas, mūsų ekonomika. Neturėtume mes išsiskirti iš kitų valstybių ir tokiais būdais žlugdyti savo pirmiausia ekonomiką“, – žurnalistams Seime sakė S. Skvernelis.
„Net ir gynybos finansavimas mūsų pačių priklauso nuo to, kaip šalies ekonomika ir verslas atrodys, vystysis. Eksportas yra vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos galima spręsti, kaip atrodo mūsų ekonomika. Jeigu mes pjauname dar vieną šaką, ant kurios sėdime ir kuria finansuojame ne tik socialines programas, bet ir tą pačią gynybą, tai yra, man atrodo, nenormalu“, – pabrėžė Seimo pirmininkas.
Jo teigimu, paskutiniai buvusios Vyriausybės sprendimai dėl tokių prekių eksporto apribojimo yra nelogiški, todėl būtina juos koreguoti.
„Ten daug tokių nelogiškų sprendimų padaryta dėl eksporto būdų, kokiais keliais galima tai daryti. Aš tikrai nevertinsiu buvusios Vyriausybės motyvų, kodėl taip darė. Manau, kad norėjosi kažkaip geriau, o gavosi kaip visada. Tai dabar tiesiog reikia pakoreguoti. Ekonomikos ministerija pateiks siūlymus, kuriems Vyriausybė arba pritars, arba ne“, – sakė S. Skvernelis.
Šalies prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį paragino skubiai peržiūrėti buvusios Vyriausybės sprendimą uždrausti lėktuvais eksportuoti tūkstančius dvejopos paskirties prekių į visas trečiąsias šalis, išskyrus dešimt.
Skubiai sušvelninti ribojimus, kuriems gruodžio pradžioje pritarė Ingridos Šimonytės vadovaujamas Ministrų kabinetas, siūlo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Ministras Lukas Savickas praėjusią savaitę po susitikimo su verslo atstovais teigė, jog buvo sutarta eksporto ribojimą pakoreguoti – anot jo, tai neturi kenkti aukštos pridėtinės vertės produkcijos eksportuotojams bei kartu nepažeisti sankcijų.
Pasak ministro, dėl nuo sausio įsigaliojusių eksporto ribojimų verslas per metus gali negauti apie 250 mln. eurų pajamų, o draudimas daugiausia paliestų aukštųjų technologijų sektorių.
Į ribojamų prekių sąrašą buvo įtraukta keli tūkstančiai prekių: centrifugos, skysčių arba dujų filtravimo arba valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, įvairūs transporto priemonių komponentai, kelių vilkikai bei jų dalys.
Buvusi ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tuomet teigė, kad sąrašas papildytas remiantis šalies tarnybų duomenimis, jog dalis per Lietuvą į trečiąsias šalis gabenamų prekių bei technologijų naudojamos Rusijos kare prieš Ukrainą.
