S. Skvernelis reiškia užuojautą dėl I. Strazdauskaitės mirties

S. Skvernelis.

Premjeras Saulius Skvernelis reiškia nuoširdžią užuojautą nužudytos Ievos Strazdauskaitės tėvams ir artimiesiems.

„Aš, kaip ir visa Lietuva, esu sukrėstas šio brutalaus nusikaltimo ir jauno žmogaus žūties. Tai skaudu, beprasmiška ir nesuvokiama“, – Vyriausybės pranešime teigė S.Skvernelis.

Ministras pirmininkas taip pat padėkojo merginos ieškojusioms policijos pareigūnams. Jis taip pat dėkojo visuomenei, kuri „neliko abejinga, susivienijo, aktyviai dalinosi įtarimais ir kita informacija su teisėsaugininkais“.

Plungiškė I.Strazdauskaitė buvo nužudyta sekmadienio vakarą, siekiant pagrobti automobilį, penktadienį pranešė policijos generalinis komisaras Linas Pernavas. Merginos kūnas rastas užkastas Kėdainių rajone. Pareigūnai jį aptiko penktadienį.

Iš pradžių policija merginos dingimą tyrė kaip ir visus kitus asmenų dingimus be žinios, tačiau rasti daiktai, automobilis davė pagrindą manyti, kad buvo įvykdytas nusikaltimas.

I.Strazdauskaitė anksčiau nebuvo žinoma policijai, ji ir jos artimieji nefigūravo jokiuose ikiteisminiuose tyrimuose. Policija neturi informacijos, kad mergina ar jos draugas pastaruoju metu būtų sulaukę grasinimų.

bns


1 komentarai

Apie mirties bausmės reikalingumą 2017-03-10 20:34 at 20:34

Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartais, kai Lietuva sukrėsta. Ir niekas nesikeis, nes nėra politinės valios ir noro sugrąžinti nusikaltimo sunkumą atitinkančią bausmę. Atrodytų, kad tai yra lengviausia (nes dar viena priemonė mažinti turtinį atotrūkį, kuri reikalinga šalia griežtos bausmės, yra daug sudėtingesnė ir rezultatas ne greit pasiekiamas) padaryti, bet ne tokiame Seime, kuriame yra bailiai ir visada pasirengę tarnauti Europos Sąjungos imperijai, kol ji turi galią. Kaip Nevėžio apygardos kandidatė savo programoje buvau iškėlusi mirties sugrąžinimo klausimą ir tai pagrindžiau:
„ Gerai žinoma, kad 1998 metais priimtas Konstitucinio teismo nutarimas, kuriame sakoma, jog mirties bausmė prieštarauja atitinkamiems Konstitucijos straipsniams, buvo ne teisinis, bet politinis, tai yra kaip politikams reikėjo dėl stojimo į ES, taip Konstitucinis teismas teisės normas ir išaiškino.
Teisininkas A.Vaišvila apie Konstitucinio teismo išaiškinimą rašo: „Asmens teisę gyventi čia bandyta interpretuoti taip, kad šią teisę asmuo turi tiek vykdydamas pareigą gerbti kito asmens teisę gyventi, tiek ir šios pareigos nevykdydamas. Kitaip sakant, teisė gyventi tapo nepriklausoma nuo pareigos pripažinti kito asmens teisę gyventi. Tačiau teisė, atsieta nuo pareigos, kaip žinome, nustoja buvusi teise ir virsta savo priešybe – agresyvia privilegija. O Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis draudžia privilegijas, nes jos pamina piliečių lygiateisiškumą, šiuo atveju – reikalavimą, kad vieno asmens teisė gyventi nebūtų laikoma svarbesne už kito asmens tokią pat teisę“.”

Atsakyti

Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Jonavos rajone neblaivus vyras įtariamas nužudęs žmogų

JP Redakcija

Panevėžio ligoninėje mirė išgertuvių metu sužalotas vyras

JP Redakcija

Panevėžio konservatorijos studentės žudikas ir toliau kalės iki gyvos galvos

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads