Kinijai viliantis sugrąžinti dvišalius santykius į „įprastas vėžes“, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, jog Lietuvos pozicija turėtų atitikti kitų Europos Sąjungos (ES) šalių.
„Pozicija – paprasta. Mes galim kalbėti apie diplomatinių santykių atkūrimą tokiu pat lygmeniu, kaip yra kitose ES valstybėse, laikytis tos pozicijos, kurios laikėmės iki ponios Ingridos Šimonytės Vyriausybės veiklos“, – Žinių radijui sakė parlamento vadovas.
Pasak jo, tai apimtų valstybės neskatinamą prekybą su Kinija, kai galimą rizikų vertinimą prisiimtų patys verslai. Taip pat, anot parlamento pirmininko, turėtų būti nubrėžtos aiškio raudonos linijos dėl Kinijos investicijų Lietuvoje.
„Apskritai, tų investicijų šalyje tikrai nereikia, o (reikėtų – BNS) atstatyti tą patį santykį, tai yra – turime galimybę turėti pozicijas tokias, kaip turi visos likusios 26 ES valstybės“, – sakė S. Skvernelis.
Apie Vilniaus ir Pekino santykių perspektyvas praėjusią savaitę komentarą paskelbė Kinijos misijos Europos Sąjungoje patarėja Fang Mei. Pasak jos,
„Dialogo durys visada atviros, o Kinija yra pasirengusi stiprinti bendravimą ir mainus su Lietuva pagarbos ir bendro požiūrio pagrindu bei ieškoti būdų įveikti dabartinę situaciją gerbiant „vienos Kinijos“ principą“, – teigė ji.
Naujoji Lietuvos Vyriausybė yra skelbusi apie ketinimus atkurti diplomatinį atstovavimą su Pekinu, bet pabrėžė nedarysianti politinių nuolaidų.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo 2021 metais Vilniuje atidarius Taivaniečių atstovybę, nuo tada Pekinas šalyje sumažino diplomatinį atstovavimą ir, anot šalies pareigūnų, ėmėsi prekybos ribojimų.
Lietuvių ir anglų kalba Taipėjaus atstovybė Vilniuje pavadinta „Taivaniečių“, o kinų kalba pavadinime naudojamas „Taivano“ vardas.
Pekinas, kuris teigia, kad savivaldus Taivanas yra jo teritorijos dalis, apkaltino Vilnių „rimtai pažeidžiant vienos Kinijos principą“.
„Čia nematau, kad tokia sąlyga („Taivaniečių“ atstovybės pavadinimo keitimas – BNS) yra keliama. Jeigu kažkas dabar nori ieškoti sprendimų, tie sprendimai turi būti ieškomi iš to status quo, kuris dabar yra, čia jau nėra viešų derybų klausimas, kaip Užsienio reikalų ministerija nuspręs derėtis“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Tie sprendimai, kurie yra priimti, negali atnešti reputacijos žalos Lietuvos valstybei už savo priimtus sprendimus ir kitų partnerių pažeminti“, – pabrėžė jis.
