Jungtinės Karalystės premjerui užsiminus, jog Londonas yra pasirengęs siųsti karius į Ukrainą taikai palaikyti, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako, kad kol kas tai pernelyg ankstyvas klausimas. Visgi, parlamento vadovas pažymi – jeigu derybų eigoje iškiltų toks poreikis, Lietuva svarstytų tokią galimybę.
„Manau, šiandien visiškai anksti kalbėti ir nėra apie ką kalbėti. Mes tikrai dar nežinome, nei kokio formato bus derybos, nei kokios taikos norima siekti, nes matome labai skirtingus pareiškimus – nuo iš esmės tokios kapituliacinės nuotaikos iki teisingos taikos formulės ieškojimo“, – sakė S. Skvernelis.
„Tai apie tai, manau, gerokai per anksti kalbėti. (…) Tikiuosi, kad Ukrainos interesas bus atstovaujamas tinkamai ir tą derybose darys pati Ukraina. Ar toks poreikis bus? Jeigu toks poreikis bus, manau, Lietuvoje apie tai bus svarstoma. Dabar nėra prasmės apie tai kalbėti“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris paskelbė esąs pasirengęs dislokuoti karius Ukrainoje palaikyti taikai. Apie tokią galimybę taip pat prabilta prieš pirmadienį Paryžiuje numatytą Europos lyderių susitikimą, skirtą aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo planus „labai greitai“ pradėti derybas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu dėl karo Ukrainoje baigties, nuošalyje paliekant Kyjivą ir Europą.
„Bet koks vaidmuo padedant užtikrinti Ukrainos saugumą padeda užtikrinti ir mūsų žemyno saugumą bei šios šalies saugumą“, – akcentavo jis.
Savo ruožtu tokios galimybės siųsti taikos palaikymo misiją į Ukrainą neatmeta ir Švedija.
Apie galimybes siųsti karių misijas į Ukrainą diskutuota ir bene prieš metus – tuomet Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė neatmetantis galimybės siųsti Prancūzijos sausumos pajėgas į Ukrainą. E. Macronas tvirtino, kad kiekviena šalis ateityje galėtų priimti savarankiškus sprendimus dėl karių dislokavimo.
Lietuvos politikai sveikino tokią Prancūzijos vadovo iniciatyvą, tačiau kelissyk patvirtino, jog kalbama tik apie mokomąsias misijas.
