Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad bandydami apeiti sankcijas, Rusijos ir Baltarusijos režimai nuo 2023 m. vidurio vis daugiau mokėjimų vykdo per Kiniją, Turkiją ar Jungtinius Arabų Emyratus. LB atstovas pabrėžė, kad siekiant atsparios finansų sistemos, šiems srautams skiriama vis daugiau dėmesio.
„Šiuo metu nauja topologija yra išjudėjo, tai finansiniai srautai į Kiniją, Turkiją ir Jungtinius Arabų Emyratus. Tai yra nauja kryptis. Tas augimas stebimas nuo 2023 m. vidurio. Ir čia telkiame vis daugiau dėmesio“, – Sankcijų valdymo forume pristatė S. Krėpšta.
Taip pat, anot LB, atstovo, vis dar yra išaugusi finansinių operacijų vertė su Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalimis, tačiau tokios operacijos sudaro tik mažą dalį visų sektoriaus mokėjimų.
„Kalbant apie Rusiją ir Baltarusiją, tai mokėjimų srautai tarp finansų įstaigų Lietuvoje ir šiose šalyse iš esmės išnyko nuo 2022 m. pradžios. (…) Bet be abejo, tai yra sankcijų apėjimo priemonės yra NVS valstybės. Ir tai vienas iš rizikų šaltinių“, – aiškino jis.
„Verta paminėti, kad šios operacijos sudaro 0,2 proc. visų operacijų iš finansų sektorių“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Europos Sąjungos (ES) šalys šiuo metu yra priėmusios 14 sankcijų paketų nukreiptų prieš agresiją Ukrainoje vykdančią Rusiją. Prekybos apribojimai įvesti ir Baltarusijai, taip siekiant pažaboti apribojimų Maskvos režimui vengimo.
