Vyriausybei tarp potencialų šaltinių papildomam gynybos finansavimui numačius akcizų alkoholiui bei tabakui didinimą, šio sektoriau atstovai ragina persvarstyti siūlomas priemones.
Nacionalinės tabako gamintojų asociacijos vykdomasis direktorius Arnas Neverauskas tikino nepritariantis kaitinamo tabako apmokestinimui, taip pat ragino labiau atsižvelgti į siūlomų priemonių perskirstymą.
„Trimetis akcizų planas, kalbant apie bet kokią kategoriją, kelia akcizo procentą kasmet. Jeigu neįneštume jokių pokyčių šiame įstatyme, valstybė iš to turėtų stabilias pajamas. Visa kita yra pliusas, atnešamas į valstybės biudžetą“, – šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo A. Neverauskas.
„Papildomas finansavimas gynybai yra ne tiek ekstra procento įnešimo klausimas, kiek perskirstymo klausimas, nes mūsų supratimu, patį trimetį planą būtų galima nukreipti į gynybos poreikių tenkinimą ir taip prisidėti prie didesnio gynybos finansavimo“, – pažymėjo jis.
Kaitinamojo tabako didesnį apmokestinimą kritikavo ir „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovas Baltijos šalims Liudas Zakarevičius. Anot jo, tai yra geresnė alternatyva rūkymui, negu elektroninės cigaretės.
„Elektroninės cigaretės ir kaitinamasis yra dvi skirtingos kategorijos. Paskutinis Pasaulio sveikatos organizacijos raportas griežtai teigia, kad Lietuva yra viena iš „šalių lyderių“, kur tarp nepilnamečių naudojamos el. cigaretės yra vienos labiausiai visame pasaulyje. (…) Kalbant apie kaitinamąjį tabaką, visi tarptautiniai tyrimai rodo, kad tai nėra produktas paplitęs nepilnamečių gretose“, – sakė L. Zakarevičius.
„Finansų ministerijos aiškinamajame rašte yra teigiama, kad nėra jokių nepriklausomų tyrimų pagrindžiančių šio produkto mažesnę žalą. Nežinau, kodėl taip teigiama, nes tai nėra tiesa. (…) Siūlytume nekelti kaitinamojo tabako akcizų sparčiau, negu cigarečių“, – tikino jis.
Tuo metu Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas ragino labiau subalansuoti akcizų kėlimą ir daugiau apmokestinti stiprųjį alkoholį.
„Per paskutinius dešimt metų, akcizas vynui augo 282 proc., 249 proc. alui, 549 proc. sidrui ir kitiems silpniems fermentuotiems gėrimams, o etilo alkoholiui, degtinei iš kitiems stipriesiems spiritiniams gėrimams tik 93 proc.“ – kalbėjo S. Galadauskas.
„Nors alkoholio vartojimas krito 23 proc. stipriųjų gėrimų dalis bendrame vartojime nuolat augo“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija dar vasario mėnesį parengė Akcizų įstatymo pakeitimų projektą, kuriame siūloma 2025–2027 metais įtvirtinti naujus akcizų tarifus alkoholiui, tabakui ir alternatyviems produktams.
Trejų metų perspektyvoje, daugiau nei 15 laipsnių stiprumo produktams augimas numatomas po 5 proc. kasmet, vynui, alui po 10 proc., o tarpiniams produktams iki 15 laipsnių vidutiniškai po 18 proc.
Planuojama, kad įgyvendinus siūloma planą alkoholiui ir tabakui bei jam alternatyviems produktams, valstybės biudžetas 2025 metais surinktų apie 39,4 mln. eurų papildomų pajamų, o po 3 metų biudžeto pajamos būtų apie 126,7 mln. eurų didesnės.
Finansų ministerija taip pat siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.
Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.
Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.
Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.
