Kaip ir kiekviena medicininė intervencija, dantų tiesinimas kapomis, gali turėti ilgalaikių ir trumpalaikių nepageidaujamų pasekmių, tačiau jos pasitaiko ne visiems pacientams.
Intraoralinis minkštųjų audinių pažeidimas
Išopėjimas gali atsirasti gydymo metu dėl tiesioginės traumos dėl stacionarių ir nuimamų prietaisų, nors dažniausiai tai pastebima kartu su stacionariais komponentais, nes dažniausiai pašalinamas nepatogus nuimamas prietaisas. Pažeidimai paprastai užgyja per kelias dienas be ilgalaikio poveikio.
Intraoralinės alerginės reakcijos į ortodontinius komponentus yra retos, tačiau buvo pranešta apie nikelį, lateksą ir akrilatą. Valdymas priklauso nuo alerginės reakcijos vietos ir sunkumo bei gydymo modifikavimo galimybių.
Pulpos pažeidimas
Dėl pernelyg didelio viršūninio šaknies judėjimo gali sumažėti pulpos aprūpinimas krauju ir net pulpos mirtis. Atrodo, kad dantys, patyrę ankstesnį traumos epizodą, yra ypač jautrūs, tikriausiai todėl, kad pulpos audiniai jau yra pažeisti. Bet kokius dantis, kurie anksčiau buvo patyrę traumą arba kuriems gresia pulpos pažeidimas, prieš ortodontinį gydymą reikia kruopščiai ištirti, o bet koks ortodontinis gydymas turi būti atliekamas su lengva jėga ir atidžiai stebint.
Burnos išvaizdos pakitimai
Kai kurie autoriai išreiškė susirūpinimą dėl žalingo poveikio veido profiliui dėl ortodontijos, ypač dėl priekinių dantų atitraukimo kartu su ištraukimu. Nors kai kurie tyrimai parodė mažai skirtumų tarp ekstrahavimo ir neekstrahavimo gydymo profilių, svarbu, kad planuojant gydymą, skirtą ištaisyti netinkamą sąkandį, būtų atsižvelgta į poveikį bendrai veido išvaizdai.
Kontaktinis dermatitas pasireiškia maždaug 1 % gyventojų, o veido odos alerginės reakcijos gali atsirasti dėl prietaisų komponentų, dažniausiai nikelio, poveikio. Tai gali būti valdoma uždengiant metalinius komponentus juosta, kad būtų išvengta sąlyčio, arba galima ieškoti alternatyvių gydymo metodų, atsižvelgiant į reakcijos sunkumą.
Recidyvas
Recidyvas apibrėžiamas kaip pradinio netinkamo sąkandžio požymių sugrįžimas po korekcijos. Retencija yra būdas išlaikyti dantis koreguotoje padėtyje, ir dabar pripažįstama, kad be sulaikymo yra didelė rizika, kad dantys pajudės. Atkryčio mastas yra labai įvairus ir sunkiai prognozuojamas, tačiau bet koks nepageidaujamas danties judėjimas po ortodontinio gydymo sumažins grynąją ortodontinio gydymo naudą.
Gydymo tikslų nepasiekimas
Sprendžiant, ar ortodontinis gydymas gali būti naudingas, svarbu atsižvelgti į aparatinės terapijos veiksmingumą koreguojant sąkandį. Yra keletas su operatoriumi ir pacientu susijusių veiksnių, dėl kurių gydymas gali nepagerėti.
Klaidos diagnozuojant, planuojant gydymą ir pristatymą gali lemti prastą prietaisų pasirinkimą ir neveiksmingą gydymą. Labai svarbu nustatyti, ar suplanuoti dantų judesiai yra pasiekiami atsižvelgiant į konkretaus paciento skeleto ir augimo modelius, nes per didelis dantų judėjimas arba nesugebėjimas numatyti neigiamų augimo pokyčių sumažins sėkmės tikimybę. Yra įrodymų, kad gydant ortodontiniu gydymu yra didesnė tikimybė pasiekti sėkmingų rezultatų, jei specialistas yra baigęs ortodontijos magistrantūros studijas, nes tai padeda pasirinkti ir naudoti tinkamą prietaisą.
Norint pasiekti sėkmingą rezultatą, būtinas pacientų bendradarbiavimas. Pacientai privalo lankytis paskyrimuose, prižiūrėti dantis ir prietaisus bei laikytis dėvėjimo ir priežiūros nurodymų. Pacientai labiau linkę bendradarbiauti, jei jie ir jų šeima nuo pat pradžių visiškai supranta procesą ir savo vaidmenį. Tai turėtų būti aiškiai nurodyta sutikimo proceso metu. Prieš pradedant gydymą svarbu įsitikinti, kad pacientas ir jo šeima jaučia norą laikytis sutarto gydymo plano. Ilgalaikis gydymo efektyvumas priklauso nuo pacientų įsipareigojimo visą gyvenimą nešioti fiksatorius ir tai turi būti akcentuojama pradedant diskusijas apie ortodontinį gydymą.
