Panevėžio rajone prasidėjo javapjūtė. Sunkiai benuspėjami orai lėmė, kad kai kuriose vietovėse lietaus nebuvo net kelis mėnesius. Ypač ilgai besilaikanti kaitra paveikė ir grūdinių kultūrų pasėlius. Aukštos oro temperatūros ilgą laiką Lietuvos žemdirbiams buvo tarsi svetimos ir laikytos pietinių šalių problema, tačiau kintantis klimatas atneša naujų patirčių, sakė VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas.
Ekstremalūs temperatūros nuokrypiai – pavojingi
„Kuomet kalbame apie eksperimentus, vykdomus Balkanų šalyse, daugelis pasako „mums neaktualu“, tačiau pastarieji metai parodė, kad tokius tyrimus vykdyti buvo verta. Oro temperatūrų nuokrypiai nuo optimalių reikšmių kritiniais augimo tarpsniais apriboja maksimalų augalų produktyvumą. Mes negalime, o kartais ir nerodome didelio noro valdyti neigiamų veiksnių įtakos, bet reikia suprasti, kaip jie veikia augalų fiziologiją, kad būtų galima planuoti reikiamas operacijas, amortizuojančias neigiamų veiksnių įtaką“, – sakė V. Liakas.
Optimali oro temperatūra žieminiams kviečiams skirtingais vystymosi tarpsniais – 10–24 laipsniai šilumos. Nuokrypiai į vieną ar kitą pusę neigiamai veikia fiziologinius procesus ir sutrikdo augimą. Žieminiai kviečiai labai jautrūs ekstremaliems temperatūrų nuokrypiams.
Oro temperatūrai pasiekus 32–35 laipsnius karščio, augalai stipriai stresuoja, praranda masę, sustoja fiziologiniai procesai. Esant oro temperatūrai 21–24 laipsniai šilumos, sulėtėja fotosintezė, kuri temperatūrai kylant, visiškai sustoja, augalai pradeda deginti kalorijas. Temperatūrai lapų paviršiuje pakilus aukščiau 29–32 laipsnių, augalai „sudega“, nes naudoja daugiau kalorijų nei sukuria. Tai ir yra neigiamo augalų augimo esmė. Esant 35 laipsnių temperatūrai augalų paviršiuje, nustoja funkcionuoti svarbiausi fermentai.
Rekordinio derliaus – nebus
Panevėžio rajono ūkininkų kooperatyvo „Panevėžio aruodai“ valdybos pirmininkas Simonas Barzda, pats auginantis rapsus, pupas bei kviečius, tikino, kad ŽŪK „Panevėžio aruodas“ nariai jau pradėjo javapjūtę.
„Žieminiai miežiai jau nukulti, pradedam kulti žieminius rapsus. Derlius, iš pradžių atrodęs daug žadantis, dėl karščių ir sausros labai sumenko. Nesinori skųstis, bet skaudžiausia, kad dėl gausaus pavasarinio lietaus turėjom lūkesčių sulaukti gausaus derliaus, daug investavome į pasėlius. Javapjūtė dar tik prasideda, gal kiek ankstoka vertinti, bet grūdai visai susitraukę, tad neramu tiek dėl derlingumo, tiek dėl kokybės“, – pasakojo S. Barzda.
Jis taip pat atviravo, jog tokie orai gali turėti įtakos kainoms, tačiau kaip smarkiai viskas keisis – sunku prognozuoti. „Orai Lietuvoje neturės įtakos pasaulinėms grūdų kainoms. O dėl vietinės rinkos tai pamatysime, kai bus aiškesnis derlius, kuris, bent jau Panevėžio rajone, tikrai nebus rekordinis“, – pripažino ūkininkas.
