Teisingumo ministrė Seimo narė Ewelina Dobrowolska siūlo netaikyti reikalavimo aptarnauti klientus valstybine lietuvių kalba laikinai mugėse prekes parduodantiems asmenims.
Ji siūlo numatyti tokią išimtį Valstybinės kalbos įstatyme.
Jei Seimas pritartų įregistruotam E. Dobrowolskos pasiūlymui, planuojamas įteisinti reikalavimas aptarnauti klientus lietuvių kalba nebūtų taikomas tiems fiziniams asmenims, kurie prekes Lietuvoje parduoda laikinai ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
Pasak E. Dobrowolskos, jos pasiūlyme kalbama apie tokius atvejus, kai prekės parduodamos įvairių mugių metu arba kai žmogus prekiauja savo surinktomis miško gėrybėmis.
Anksčiau E. Dobrowolska iš Seimo tribūnos kritikavo įstatymo pataisų projektą, nes, jos nuomone, gali kilti problemų dėl jo įgyvendinimo.
„Pvz. ukrainietė, Lietuvoje parduodama savo rankų darbo vyšyvanką, aptarnaudama anglų kalba, gautų baudą”, – iš Seimo tribūnos yra sakiusi E. Dobrowolska.
Prieš kitą savaitę Seime planuojamą Valstybinės kalbos įstatymo pataisų priėmimą naują pasiūlymą įregistravo ir jų autorė Seimo narė Dalia Asanavičiūtė.
Numatant reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems asmenims mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį, ji siūlo numatyti ir atsakomybę. Jeigu Seimas pritartų jos pasiūlymui, už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą būtų atsakingi ne tik institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų, organizacijų vadovai, bet ir fiziniai asmenys.
Rugsėjo 26 d. Seimo plenariniame posėdyje planuojama priimti įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus nuo 2026 metų sausio 1 d. aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Valstybinės kalbos įstatymo pataisų projektas numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvoje parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas, „užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu“.
Išimtį siūloma taikyti Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Įstatyme taip pat planuojama įteisinti, kad „informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.“
