Vilniaus Registrų centro klientų aptarnavimo padalinyje apsilankiusi regėjimo negalią turinti moteris, neturėjusi galimybių švieslentėje sekti savo eilės numerio, patyrė netiesioginę diskriminaciją.
Kaip pranešė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, skundą pateikusi sostinės gyventoja nurodė, kad klientų aptarnavimo salėje esančios švieslentės, rodančios kliento eilės numerį, iškeltos labai aukštai, matymas neryškus. Pareiškėja turėjo telefonu nuolat fotografuoti besikeičiantį eilės numerį
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS) specialistams atlikus tyrimą dėl Registrų centro paslaugų prieinamumo, nustatyta, kad esama eilių valdymo sistema nėra pritaikyta asmenims su regos negalia – švieslentės visai neprieinamos neregiams ir sunkiai prieinamos silpnaregiams.
Anot specialistų, minimame padalinyje veikia asmenų su regos negalia pasitikimo, palydėjimo ir pagalbos apsilankymo metu sistema. Visgi svarbu paminėti, kad darbuotojai ne visada gali atpažinti kliento negalią, ypač, kai ji nėra matoma. Tokiais atvejais klientai patys turi kreiptis į darbuotojus, ieškoti pagalbos.
„Šiuo atveju, nei galimybė prašyti darbuotojų pagalbos, nei švieslentės fotografavimas telefonu, nėra laikytinas tinkamu asmens su negalia teisės gyventi visuomenėje oriai ir savarankiškai įgyvendinimu. Tai laikome netiesiogine diskriminacija“, – teigė Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teisininkė Irena Stankevičė.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nurodė, kad institucijai būtina atkreipti dėmesį į paslaugų pritaikymą ir neregiams, ir silpnaregiams, ieškant technologinių sprendimų, kurie pagerintų paslaugų prieinamumą.
