Europa ėmėsi ribojimų dėl Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) sparčiai plintančios naujo koronaviruso varianto B.1.1.529. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) penktadienį pareiškė, kad prireiks „kelių savaičių“, kol mokslininkai supras naujojo koronaviruso varianto poveikį, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas mano, kad tikriausiai ši atmaina nesukels tragedijos ar atvejų sprogimo, o vakcinos išliks naudingos tik kol kas sunku pasakyti, kiek.
„Kol kas sunku pasakyti, ar neperdedame su reakcija. Šiuolaikinis pasaulis yra labai mažas ir labai greit mokslas gali reaguoti į tai, įsijungia įvairūs operaciniai veiksmai“, – apie Europoje prasidedančius ribojimus dėl PAR rastos naujos koronaviruso atmainos sako profesorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad anksčiau PAR buvo per dieną fiksuojama 200 naujų koronaviruso atvejų, tačiau pastarąją savaitę atvejų skaičiau šoktelėjo virš 1000, o ketvirtadienį pranešta apie daugiau nei 2400 naujų koronaviruso atvejų. Skelbiama, kad dauguma turi naująją koronaviruso atmainą. S. Čaplinsko teigimu, šioje atmainoje užfiksuota daugiau nei 50 mutacijų. Kaip teigia profesorius, tokiam virusui atsirasti įtakos galėjo turėti šalyje smarkiai paplitęs AIDS ir maži vakcinavimo tempai – tik kas ketvirtas asmuo PAR paskiepytas nuo COVID-19.
„Čia PSO nuo pat pradžių skelbė, kad viena šalis, vienas regionas neįveiks šios ligos ir dėl to buvo siūlomas moratoriumas dėl tos sustiprinančios dozės, bet ne dėl to, kad jos nereikėtų, bet dėl to, kad žmonės, neturintys specifinio imuniteto, nepersirgę, nepasiskiepiję ir dar jei turi imunodeficitą – ar tai dėl AIDS, ar tai dėl onkologinės ligos – jie tampa kaip gera laboratorija virusui eksperimentuoti“, – tikina profesorius.
Kol kas mokslininkai teigia, kad reiks mažiausiai 2–3 savaičių, kad būtų ištirta atmaina, tačiau, pasak profesoriaus, daugiausiai naudingų duomenų duos realaus pasaulio stebėjimas.
„Iš karto galime atsakyti, kad tai susirūpinimą kelia, bet nebūtinai čia įvyks kažkokia tragedija, sprogimas. Gali taip atsitikti, bet iš esmės ne visos mutacijos lemia tai, kad jos įsitvirtina ir pridaro daugiau bėdų“, – ramina S. Čaplinskas.
S. Čaplinskas LRT TELEVIZIJAI sako, kad blogiausia būtų, jei naująja atmaina būtų dar greičiau užsikrečiama.
„Sulyginkime Uhano ir delta variantą: Uhano variantas plinta 8 kartus greičiau nei gripas, delta variantas plinta 60 proc. greičiau nei Uhano variantas, jis plinta panašiai kaip vėjaraupiai“, – sako profesorius.
Jis taip pat tikina, kad tikriausiai visi vienaip ar kitaip susidursime su koronavirusu, tačiau tada svarbiausia turėti pakankamai stiprų imunitetą: tiek bendrą imuninės sistemos būklę, tiek specifinį imunitetą.
„Turime būti pasiskiepiję arba kas jau persirgo, kad užtektų to antikūnų. (…). Kol kas aišku, kad vakcina tikrai bus iš dalies pajėgi kovoti, kitas klausimas, kiek? Vaizdžiai tariant, jei mes pralošiame antikūnų kokybe, tai dar labai svarbu, kad būtų maksimali jų kiekybė“, – teigia S. Čaplinskas.
LRT.lt primena, kad PSO naująjį koronaviruso variantą, žinomą kaip B.1.1.529, įvardijo kaip keliantį susirūpinimą, nes jis kelia didesnę pakartotinio užsikrėtimo riziką, lyginant su kitais koronaviruso variantais.
