Raguvos gimnazijos direktorės pavaduotoja administracijos ir ūkio reikalams Daiva Zakarauskaitė ryžosi išskirtiniam nuotykiui – baigė bazinį kario savanorio kursą. Kaip teigė moteris, ji – tikra Lietuvos patriotė, be galo mylinti savo šalį.
„Meilė tėvynei yra didelė dalis manęs. Visuomenei rodyti gražų, tinkamą pavyzdį yra labai svarbu. Gyvenime buvo studijos, karjera, šeima, o dabar atėjo suvokimas, kad savyje liko neišpildytas jausmas. Baziniame kario savanorio kurse atradau save. Kiekviena diena atnešė naujų žinių, aiškumo situacijose, savęs pažinimo ir įsiklausymo į aplinką“, – pasakojo D. Zakarauskaitė.
Komandinis darbas – neatsiejama kario dalis
„Gebėjimas dirbti kartu su porininku, skyriuje, būryje, kuopoje – labai daug atskleidžia apie tave ir supančią aplinką. Atsiskleidė nepatirtos kūno galimybės, jėgų pusiausvyra, žvitrus protas ir imlios smegenų struktūros. Kad ir kokio dalyko imčiausi, smegenų refleksai dirbo stulbinančiu greičiu. Informacijos sisteminimas buvo įdomus bei žingeidus. Kadangi esu ramus, stabilus žmogus, man asmeniškai frustracijų nebuvo. Esu labai konkreti ir aiški, šios būdo savybės buvo didelis pliusas siekiant asmeninių tikslų“, – teigė karė savanorė.
Paklausta, ar buvo momentų, kada norėjosi viską mesti ir išeiti, ji tikino, kad tokių kritinių etapų nepasiteikė.
„Man buvo viskas įdomu, nes atvykau motyvuota. Mano motyvaciją padėjo išlaikyti Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 501 pėstininkų kuopos karių savanorių komanda. Iki išvykimo buvo draugiški ir linkėjo sėkmės. Manau, jiems buvo netikėta, kad pateisinau iškeltus tikslus. Esu dėkinga jiems, jog komandos stiprybė – bendras siekis“, – dėkojo D. Zakarauskaitė.
Neįkainojama patirtis
Moteris jaučiasi patenkinta Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko organizuota veikla. Paskaitos buvo įdomios, aiškios, detalios, vaizdžios ir pagarbios studentų atžvilgiu.
„Kariai klausydavosi instruktorių su dideliu susidomėjimu. Džiaugiuosi, jog kilo daug klausimų, į kuriuos mokomojo pulko instruktoriai atsakydavo susitelkę ir aiškiai. Susirinko labai daug šviesaus jaunimo. Su kiekvienu buvo smagu atrasti gražias temas. Man teko garbė dalyvauti baziniame kario savanorio kurse su siekiančiu, šviesiu jaunimu. Manau, kad kartu dirbę instruktoriai nenumušė jų motyvacijos eiti į priekį, toliau save matyti kaip Lietuvos karį“, – dėstė raguvė.
D. Zakarauskaitės teigimu, kario savanorio veikla jai – kaip darbas ir raiškos priemonė.
„Mes esame jau kita karta ir su mumis reikia mokėti dirbti. Reikia atrasti, kas veikia ir kaip veikia, kokie kario savanorio siekiai ir tarnyba Lietuvos kariuomenėje. Savo būryje buvau ta, kuri sunkiu momentu motyvuoja, neleidžia pasiduoti ir iš galinių gretų šaukia: „pirmyn! Mes galime“. Vieniems uniforma prideda solidumo, o kitiems išminties“, – pridūrė ji.
Būti kariu, pasak savanorės, reikia gebėjimo pažinti save.
„Mokykla ir kariuomenė labai panašūs, susieti vienas su kitu dalykai. Mokykloje mokomės pagrindinių dalykų, kurių prireikia net baziniame kurse: fizika, fizinis lavinimas, geografija, chemija, matematika ir kt. Todėl, ką išmoksi, ant pečių nenešiosi“, – juokėsi moteris.
Pradžioje pergyveno
Mokyklos pavaduotoja teigė, kad jai pasisekė, nes pateko į motyvuotas, pagarbias ir orientuotas paleisti akademiškai, fiziškai stiprius karius, pajėgas.
„Neslėpsiu… Kai sužinojau, kad mokymus ves Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomojo pulko instruktoriai, labai pergyvenau. Buvau susidariusi visai kitą nuomonę apie karių mokymus, pratybas, organizuojamą veiklą. Paskaitos buvo įdomios, aiškios, detalios, vaizdžios. Galiu pasidžiaugti, kad man visapusiškai pasisekė. Visa tai dariau tėvynės labui“, – pabrėžė D. Zakarauskaitė.
