Tarp trijų nominacijos „Ad astra“ 2022 m. laureatų – ir Raguvos gimnazijos bibliotekininkė Dalia Karaliūnienė. Mokyklų bibliotekų kategorijoje ji įvertinta už ypatingą kūrybingumą, nuolatinį ieškojimą naujų kūrybiškų darbo metodų inovatyvioms bibliotekos paslaugoms kurti.
Naktiniai skaitymai
D. Karaliūnienės iniciatyvumo dėka Panevėžio rajono mokyklų bibliotekos sėkmingai įsijungė į švietėjišką kultūrinę veiklą, kuri vienija profesinio tobulėjimo tikslams pasiekti. Mokyklos bendruomenėje bibliotekininkė organizuoja literatūrinius renginius, užtikrina skaitymo skatinimo programų įgyvendinimą, ieško naujų darbo su moksleiviais metodų, domisi biblioterapija bei jos panaudojimu ugdymo procese.
Vienas mėgstamiausių bibliotekininkės literatūrinių renginių, kuriuos ji organizuoja su kolege iš Raguvos gimnazijos, lietuvių kalbos mokytoja Rita, naktiniai skaitymai „Naktis bibliotekoje“. „Šį renginį organizuojame jau penkerius metus. Per mokslo metus jų būna du – vienas pradinių klasių mokiniams, kitas – vyresniems. Naktiniuose skaitymuose visos veiklos susijusios su literatūra. Visą naktį įdomiai dūkstame ir einame miegoti tik apie šeštą valandą ryto. Vaikai labai noriai dalyvauja ir net patys prašo, kad būtų suorganizuota „Naktis bibliotekoje“. Pastaruosius dvejus metus, kuomet vyravo pandemija, vaikai buvo ypač išsiilgę šių renginių. Visgi, manau, kad šis naktinis skaitymas yra vienas iš geriausių būdų, kaip pritraukti vaikus į biblioteką“, – pasakojo mokytoja.
D. Karaliūnienė taip pat užtikrina skaitymo skatinimo programų įgyvendinimą. Pradinių klasių mokiniams, kuriems sunkiau sekasi skaityti, ji veda užsiėmimus „Augu su knyga“. „Padedu vaikams gerinti skaitymo įgūdžius. Labai svarbu, jog skaitymo metu jie jaustųsi drąsiai ir užtikrintai. Taip pat mokau dirbti su žodynais, enciklopedijomis“, – aiškino pašnekovė.
Saviraiška
Raguvos gimnazijoje D. Karaliūnienė ne tik bibliotekininkė, bet ir vokiečių kalbos mokytoja. „Bibliotekoje dirbu jau nuo 1994 m. Šią gimnaziją baigiau ir aš pati, todėl čia ir pasilikau. Iš pradžių dirbau kaip vokiečių kalbos mokytoja, o vėliau – ir kaip bibliotekininkė. Tiesa, bibliotekininkystės specialybę įgijau tik 2008 m. Baigiau Klaipėdos universitetą bei gavau informacijos ir komunikacijos bakalaurą. Kad tobulinčiau savo vokiečių kalbos žinias, buvau išvykusi į Vokietiją. Ten dirbau pas vietinį ūkininką, ir lankiau vokiečių kalbos kursus. Įgijau vokiečių kalbos pažymėjimą, kuris dabar leidžia man mokyti vaikus iki 10-os klasės“, – dėstė nominacijos „Ad astra“ laureatė.
Vis dėlto, pasak D. Karaliūnienės, bibliotekininkės darbas jai leidžia būti viskuo. „Tai – ypač gera vieta saviraiškai. Galiu būti ir vadybininkė, ir aktorė, ir, jei norėčiau, net kunigas, – juokėsi ji. – Tai labai dinamiškas ir įdomus darbas, kuris leidžia man daryti tai, ką mėgstu labiausiai – būti su vaikais.“
Biblioterapija
Į pasaulį įžengus pandemijai, knygos sulaukė atgimimo laikotarpio – daugelis, užsidarę namie, leido laiką su knyga ir taip mėgavosi biblioterapija. D. Karaliūnienė biblioterapija domisi jau kur kas seniau, nei į pasaulį įžengė koronavirusas. Tai terapijos būdas, kai skaitant knygas, siekiama pažinti save, skaitytojas užsiima savianalize ir ieško atsakymų į rūpimus klausimus. Gydomoji literatūra skatina pažvelgti iš šalies į savo jausmus, padeda išgydyti gilias ir skausmingas vidines žaizdas, suteikia bendrumo jausmą bei vidinės stiprybės, skaitytojui sužinojus, jog sunkumus patiria ne jis vienas.
„Tai – gydymas knyga. Domiuosi šia terapija, nes man ji labai patinka. Biblioterapiją taikau ir savo veiklose. Kad tą pritaikytum teisingai, būtina turėti žinių ir įgūdžių. Mokykloje biblioterapiją taikau labai natūraliai. Jei ateina mokinys, kuris ieško ir neranda nieko tinkamo, prieinu prie jo ir pasiteirauju, kas jį domintų, o kartais ir pati matau, jog jį kažkas slegia, todėl pasiūlau jam labiausiai tinkančią knygą, kuri pagerins nuotaiką, suteiks vilties“, – sakė moteris, kuri pati per mėnesį perskaito bent dvi knygas.
Vaikiškos pasakos – mėgstamiausios
D. Karaliūnienės mėgstamiausios knygos – romanai ir vaikiškos pasakos. „Tikriausiai juokinga, kad, sulaukusi penkiasdešimties, ėmiau vis labiau mylėti vaikiškas knygeles, pasakas. Mano mėgstamiausias vaikiškų pasakų autorius – Kęstutis Kasparavičius. Jo knygose pateikiamos iliustracijos tiesiog atima žadą, o ir patys kūriniai – nuostabūs ir žavingi“, – teigė bibliotekininkė.
Be abejo, jai patinka ir suaugusiųjų romanai. Keletas mėgstamiausių knygų: Antje Babendererde „Laumžirgių vasara“, Hector Malot „Be šeimos“, Edmondo de Amicis „Širdis“.
Pasiteiravus, kodėl žmogui svarbu skaityti, D. Karaliūnienė tikino, kad skaitymas būtinas sielai. „Knyga labai gelbsti sunkiomis akimirkomis. Ji padeda atsiriboti, nukreipti mintis. O kartais leidžia keliauti po pasaulį. Juk yra žmonių, kuriems keliauti neleidžia sveikata ar kiti faktoriai, o knyga suteikia šią galimybę bet kur ir bet kada. Knyga – sielos vaistas.“
