Radviliškio rajone pakeitus užrašus ant Holokausto atminimo paminklų, Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras (LŽTKC) kreipėsi į Generalinę prokuratūrą siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu juos pakeitė.
Centro teigimu, neinformavus visuomenės ir nesuderinus su atsakingomis institucijomis, buvo pakeisti užrašai ant Šeduvos ir Baisogalos seniūnijose esančių paminklų, skirtų Antrojo pasaulinio karo pradžioje sušaudytiems žydams atminti – pašalinta nuoroda į „nacistinius budelius ir jų vietinius talkininkus“ bei įrašyta, kad žudynes vykdė „lietuviai kaimynai“.
„Šie užrašų pakeitimai kelia rimtų abejonių dėl jų teisėtumo ir tikslų. Jie ne tik kursto tautinę neapykantą, bet ir diskredituoja Lietuvos piliečių istorinę atmintį. Lietuva yra viena iš šalių, labiausiai pasižymėjusių gelbėjant žydus per Holokaustą – tai patvirtina 918 lietuvių, pripažintų Pasaulio tautų teisuoliais Izraelio Yad Vashem institute“, – pirmadienį centro išplatintame pranešime cituojamas LŽTKC atstovas Stasys Kaušinis.
Kaip BNS informavo Radviliškio rajono meras Kazimieras Račkauskis, savivaldybei apie pakeistus užrašus ant paminklų žinoma, tačiau šie pokyčiai nebuvo derinti su vietos valdžia, o patys paminklai priklauso viešajai įstaigai „Dingęs Štetlas“ – Šeduvos žydų istorijos muziejui.
„Kodėl buvo pakeisti užrašai ant paminklų, mums nėra žinoma“, – sakė K. Račkauskis.
„Holokausto aukų memorialai nepriklauso Radviliškio rajono savivaldybės administracijai ar jos padaliniams, todėl užrašai ant paminklų neprivalo būti derinami ir nebuvo derinami su Radviliškio rajono savivaldybės administracija“, – teigė jis.
Dėl pakeistų užrašų Kultūros ministerijos Šiaulių teritorinis skyrius kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrą (LGGRTC).
„Jie (LGGRTC – BNS) siūlo pasikonsultuoti užrašų rengėjams ir paminklų savininkams dėl užrašų su Istorijos instituto istorikais bei intelektualiais visuomenininkais, išklausyti jų nuomonę. Ir toliau traktuoja, kad antrą vertus, minėti trys užrašai kursto nesantaiką tarptautinių bendruomenių, nes jie ignoruoja istorinių tyrimų Holokausto tema rezultatus ir neatitinka istorinės tiesos“, – BNS apie gautą centro atsakymą informavo Šiaulių teritorinio skyriaus vedėja Vita Martinaitienė.
Pasak V. Martinaitienės, ministerijai nežinoma, kas pakeitė lentelių užrašus, tad gautos išvados pateiktos tiek Radviliškio rajono savivaldybei, tiek įstaigai „Dingęs Štetlas“, tiek žydų litvakų bendruomenei.
„Mums šis faktas (kas pakeitė užrašus – BNS) nėra žinomas, kažkokių oficialių duomenų mes neturim, mes vadovaujamės nuosavybės teise. Tai kas yra savininkai, tuos ir informuojame, darydami prielaidą, kad be savininkų žinios šie veiksmai nebuvo atlikti“, – sakė V. Martinaitienė.
BNS su „Dingusiu Štetlu“ susisiekti nepavyko.
Į Generalinę prokuratūrą LŽTKC kreipėsi ne tik siekiant nustatyti, kas ir kokiu pagrindu pakeitė užrašus ant paminklų, bet taip pat išsiaiškinti, ar šie veiksmai nėra sąmoninga provokacija, kuria siekiama kurstyti konfliktus Lietuvos visuomenėje ir skleisti neigiamą informaciją tarptautinėje bendruomenėje.
Centras prokuratūros kartu prašo įvertinti, ar pakeitimai nepažeidžia teisės aktų, reglamentuojančių kultūros paveldo apsaugą ir viešąją tvarką.
Kreipimosi kopijos anglų kalbomis taip pat išsiųstos tarptautinėms organizacijoms, tokioms kaip UNESCO, Europos Tarybos kultūros paveldo komitetas ir Tarptautinis Holokausto atminimo aljansas (IHRA).
Šių organizacijų centras prašo pateikti rekomendacijas, kaip užtikrinti Holokausto aukoms skirtų paminklų apsaugą nuo vandalizmo ar provokacijų, kai konfliktams sąlygas sąmoningai, nederindami su valstybės ir savivaldos institucijomis sudaro asmenys, turintys pareigą rūpintis Holokausto atminimo Lietuvoje įamžinimu.
Lietuvos žmogaus teisių koordinavimo centras taip pat pažymi, kad tokie incidentai gali būti hibridinio karo prieš Lietuvą dalis, siekiant destabilizuoti visuomenę ir diskredituoti Lietuvos įvaizdį tarptautinėje arenoje.
