Dėl neapykantos kurstymo prieš žydus teisiamas „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis penktadienį pažadėjo supaprastinta tvarka atsisakyti teisinės neliečiamybės, kurią įgis kitą savaitę tapęs naujojo Seimo nariu.
„Atsisakysiu, taip, taip“, – Seime sakė R. Žemaitaitis po derybų dėl darbo valdančiojoje daugumoje su socialdemokratais ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“.
„To malonumo jums tikrai nesuteiksiu, kad jūs čia mozotumėt visus iš eilės“, – žurnalistams teigė politikas.
Seime šiuo metu skinasi kelią parlamento statuto pataisos, leisiančios supaprastinti parlamentarų neliečiamybės panaikinimo procedūrą, jeigu to prašo pats politikas.
Teismas šiuo metu nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje R. Žemaitaitis kaltinamas viešu tyčiojimusi, žmonių grupės niekinimu ir neapykantos skatinimu prieš žydų tautybės žmones.
Prisiekus naujajam Seimui teisėsauga turėtų kreiptis į parlamentą dėl politiko neliečiamybės naikinimo.
Konstitucinis Teismas dėl R. Žemaitaičio pasisakymų politiką yra pripažinęs sulaužius priesaiką ir šiurkščiai pažeidus Konstituciją. Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė Seimo nario mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius.
Politikas kaltinimus antisemitizmu atmeta ir sako savo įrašuose socialiniuose tinkluose kritikavęs Izraelį, o ne reiškęs neapykantą žydų tautai.
Demokratų lyderis Saulius Skvernelis anksčiau penktadienį žurnalistams teigė, kad keltų sąlygą būsimiems koalicijos partneriams, jog teisėsaugai kreipiantis į Seimą dėl parlamentarų teisinės neliečiamybės panaikinimo, jie turėtų atsisakyti imuniteto pagal svarstomą supaprastintą tvarką.
„Tai besąlygiškas reikalavimas“, – sakė S. Skvernelis.
Pasak jo, toks įsipareigojimas leistų užtikrinti, jog politikų neliečiamybės klausimai netaptų politinių mainų objektu.
„Jūs juokaujat? XXI amžius, nebeieškokite sąmokslo teorijų“, – reaguodamas į tokią idėją pareiškė R. Žemaitaitis.
Paklaustas apie minimą demokratų sąlygą, socdemų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas atsakė: „Mes visi gerbiame teisinės valstybės principus, todėl šitie klausimai, kurie teisme kyla, ir turėtų būti sprendžiami teisme, o ne Seimo salėje“.
Pagal Seime svarstomą konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą, jeigu Seimo narys, išklausęs generalinio prokuroro pranešimą dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio jo laisvės suvaržymo, iš karto viešai Seimo posėdyje padaro pareiškimą sutinkąs, kad jo neliečiamybė būtų panaikinta, tyrimo komisija dėl to nesudaroma.
Nutarimas traukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn nesudarant tyrimo komisijos būtų priimamas, jeigu už jį balsuotų daugiau kaip pusė visų Seimo narių. Pritrūkus balsų, procedūra dėl teisinės neliečiamybės naikinimo vyktų pagal dabar galiojantį Seimo statutą.
Jis numato, kad parlamento posėdyje išklausius generalinio prokuroro pranešimą dėl Seimo nario patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, suėmimo ar kitokio laisvės suvaržymo, daroma ne trumpesnė negu vienos valandos, bet ne ilgesnė negu dviejų valandų pertrauka apsvarstyti šiam darbotvarkės klausimui.
Po pertraukos Seimas sprendžia, ar sudaryti tyrimo komisiją dėl sutikimo traukti parlamentarą baudžiamojon atsakomybėn, ši rengia ir skelbia savo išvadą, kuri tvirtinama parlamentarų balsavimu.
Supaprastinta neliečiamybės naikinimo tvarka yra įveikusi svarstymo stadiją Seime, pataisoms priimti reikalingas dar vienas balsavimas.
Pagal Konstituciją, Seimo narys negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ar kitaip suvaržyta jo laisvė be parlamento sutikimo.
