„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui raginant Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM) inicijuoti pasitarimą Europos Komisijoje (EK) dėl užsakomų COVID-19 vakcinų kiekio mažinimo, ministerija sako, jog sutartys peržiūrimos.
„Situacija dėl vakcinų nuo COVID-19 pirkimo sutarčių yra peržiūrima nuo pat Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės kadencijos pradžios. Tai vyko dar iki Seimo nario kreipimosi“, – BNS perduotame komentare teigia SAM viceministrė Laimutė Vaidelienė.
„Sutartys yra tarptautinės, ir su teisininkais svarstomi įvairūs variantai. Priimdami sprendimą – visuomenę informuosime“, – pridūrė ji.
Kaip teigiama R. Žemaitaičio ketvirtadienį asmeninėje „Facebook“ paskyroje pasidalintame kreipimesi į sveikatos apsaugos ministrę Mariją Jakubauskienę, pastaruoju metu vakcinacijos apimtys šalyje „drastiškai mažėja“, o nepanaudotos vakcinos – utilizuojamos.
„Remiantis naujausiais duomenimis, šį sezoną jskiepyta vos 16 proc. nupirktų vakcinų, o kai kuriose gydymo įstaigose paskiepijama mažiau nei pusė procento pacientų. Nepaisant šių tendencijų, vakcinų įsigijimas artimiausiais metais tik didės – 2025 metais planuojama įsigyti 180 tūkst. dozių, o 2026 metais – net 276 tūkst. dozių“, – rašoma jame.
Anot Seimo nario, tokie pirkimo kiekiai neatitinka realių poreikių, taip švaistomos valstybės biudžeto lėšos.
„2023 metais buvo utilizuota daugiau nei pustrečio milijono dozių, kurių vertė viršijo 47 mln. eurų, o 2024 metais jau sunaikinta vakcinų už daugiau nei 4 mln. eurų. Šios lėšos galėtų būti panaudotos kitoms skubiai reikalingoms sritims finansuoti, pavyzdžiui, krašto apsaugai“, – tikina R. Žemaitaitis.
„Atsižvelgiant į tai, prašome jus inicijuoti pasitarimą Europos Komisijoje, siekiant peržiūrėti visu valstybių narių ilgalaikes vakcinų tiekimo sutartis. Sutaupytas lėšas siūlome nukreipti krašto apsaugos gynybos stiprinimui, kuriam šiuo metu ypatingai trūksta papildomo finansavimo“, – teigia politikas.
Tuo metu Sveikatos stiprinimo skyriaus patarėja Ginreta Megelinskienė BNS teigia, kad planuojamas dozių kiekis, lyginant su pirmine sutartimi, buvo gerokai sumažintas.
„Lietuva nuolat reagavo į situaciją, susijusią su COVID-19 ligos vakcinų panaudojimu ir ne tik vykdė aktyvius veiksmus, siekdama užtikrinti kuo didesnės gyventojų dalies vakcinaciją, bet ir dovanojo vakcinas kitoms šalims“, – BNS sakė G. Megelinskienė.
Anot specialistės, Lietuva kartu su kitomis šalimis ne kartą kreipėsi į EK, atkreipdama dėmesį į COVID-19 ligos vakcinų perteklių ir siūlydama galimus veiksmus, skirtus racionaliam jų panaudojimui.
„Europos Komisija valstybių narių vardu vykdė intensyvias, daugiau negu pusmetį trukusias derybas su COVID-19 ligos vakcinų gamintojais dėl sutarčių sąlygų pakeitimo ir galimybės atsisakyti dalies vakcinų kiekio“, – teigė G. Megelinskienė.
„Derybų rezultatas – EK su vakcinų gamintoju „BioNTech & Pfizer“ suderino lankstesnes sutarties sąlygas, kurios buvo įtvirtintos sutarties pakeitime, kas leido užtikrinti racionalaus kiekio vakcinų įsigijimą, gauti naujausioms SARS-CoV-2 viruso atmainoms pritaikytas vakcinas, dėl to buvo reikšmingai sumažintas pristatomų COVID-19 vakcinų kiekis į valstybes nares, įskaitant Lietuvą“, – sakė ji.
Pasak G. Megelinskienės, atsižvelgiant į tai, kad su gamintoju sutarta sumažinti įsigyjamų vakcinų kiekį, lyginant su kiekiais, numatytais pirminėje sutartyje, dabartinis COVID-19 ligos vakcinų paskirstymas leidžia užtikrinti racionalesnį COVID-19 ligos vakcinų panaudojimą.
