„Nemuno aušros“ pirmininkui Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, jog nei jis, nei jo politinės jėgos atstovai nedalyvaus trečiadienį Prezidentūroje vyksiančiame partijų lyderių susitikime, šalies vadovo vyriausiais patarėjas Frederikas Jansonas sako – pagaliau paaiškėjo, kas ir kurioje pusėje yra. Jo teigimu, Lietuvai siekiant įveikti šaliai kylančius iššūkius, R. Žemaitaitis lieka spręsti savų problemų.
„Yra momentai, kai kiekvienas turime nuspręsti, su kuo ir kur esame. Lietuva sprendžia savo iššūkius, ponas žemaitaitis (F. Jansonas paprašė pavardę rašyti iš mažosios raidės – ELTA) savuosius. Gerai, kad pagaliau tapo aišku, kas ir kurioje pusėje yra“, – komentare Eltai teigė F. Jansonas.
Antradienį R. Žemaitaitis Eltai patvirtino, kad nedalyvaus partijų pirmininkų susitikime su G. Nausėda. Be to, „aušriečiai“ išvis nedeleguos jokio atstovo į diskusiją Prezidentūroje.
„Ne, mes tikrai nedalyvausime. Aš pats esu Briuselyje ir man bus dar NATO Parlamentinės Asamblėjos sesija, tik vakare grįšiu“, – sakė politikas.
R. Žemaitaitis tikina, kad toks sprendimas yra nulemtas užimtos jo darbotvarkės.
Visgi, jau anksčiau skeptiškai dėl parlamentinių partijų susitarimo atnaujinimo pasisakęs Seimo narys pažymėjo – Prezidentūra turėtų kviesti ne tik bendrai diskusijai. Anot R. Žemaitaičio, šalies vadovo atstovai kartu su kvietimu partijų lyderiams turėjo pateikti ir aiškius siūlymus dėl papildomo gynybos finansavimo šaltinių.
Ketvirtadienį prezidentas G. Nausėda užsiminė kviesiąs parlamentines partijas aptarti galimybes atnaujinti nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Taip pat prezidentas su politikais ketina diskutuoti apie galimus šaltinius didesniam krašto apsaugos finansavimui.
Sausio mėnesį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu kasmet šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP. Šalies vadovo teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Paskutinį susitarimą dėl gynybos daugelis parlamentinių partijų pasirašė dar 2022 m. Juo politinės jėgos įsipareigojo išlaikyti ne mažesnį kaip 2,5 proc. nuo BVP finansavimą krašto apsaugai.
