Sausio pabaigoje bus atidarytas divizijos štabas, sako kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
„Jau divizijos štabas bus sausio 28 dieną inauguruotas, atidarytas ir prasidės kovinis rengimas ir pajėgumų stiprinimas“, – pranešė R. Vaikšnoras.
Anot jo, pėstininkų divizijos vystymas šiuo metu yra svarbiausias kariuomenės prioritetas.
„Nacionalinių pajėgumų vystymas yra labai svarbus signalas mūsų partneriams“, – pabrėžė kariuomenės vadas.
Jo teigimu, apie 20 tūkst. karių turinčią diviziją sudarys trys brigados, artilerijos, inžinerijos pulkai ir žvalgybos batalionas.
Lietuva siekia iki 2030 metų pilnai išvystyti pėstininkų diviziją Lietuvos kariuomenėje, tačiau kariuomenė įspėjo, kad to nepavyks padaryti, jeigu gynybos finansavimas nebus padidintas mažiausiai iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Sekmadienį per laisvės gynėjų susitikimą Seime kariuomenės vadas taip pat atkreipė dėmesį, kad svarstant galimą Rusijos ir Ukrainos taikos sutartį, Europai kyla grėsmė, jog Rusija gali laikyti karą sėkmingu ir ryžtis tolesnei agresijai prieš kitas valstybes.
„Jeigu mes šiandien pavargsime remti Ukrainą bet kuriomis priemonėmis, kas gali atsitikti? Yra daug noro stumti prie derybų stalo arba taikos susitarimo, kuris yra nepalankus galbūt Ukrainai. Jeigu tai bus nepalankus Ukrainai (susitarimas – BNS), mes tik galime įsivaizduoti, kad Putinui tai bus suteikta galimybė, šansas, vizija, kad Vakarai yra silpni, kad mes nesugebame. Tada galime tik pasvajoti – o kas bus kiti?“ – teigė kariuomenės vadas.
Anot jo, užpuolimo atveju NATO pagalba Lietuvai nėra savaime užtikrinta.
„Taip, mes esame NATO šalis, NATO sudėtyje ir buvo tokių anksčiau pasakymų, kad kažkas ateis ir mus apgins, tai visiškai netiesa. Įsivaizduokime amerikiečius, kurie veikia 360 laipsnių. Jie turi požiūrį, jie bando suvaldyti grėsmes iš Irano ir Šiaurės Korėjos, Kinijos. Jeigu mes, Europa, europiečiai, nesirūpinsime savo saugumu, tai, žinokite, niekas neateis ir nepasirūpins“, – sakė R. Vaikšnoras.
Šių metų šalies biudžete gynybai numatyta skirti apie 2,5 mlrd. eurų arba kiek daugiau nei 3 proc. ekonomikos dydžio. Tačiau naujajai Vyriausybei padidinus 2025-ųjų skolinimosi limitą apie 800 mln. eurų, pasiskolinus visą numatytą sumą asignavimai krašto apsaugai galėtų pasiekti 4 procentus.
