Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad norint pasiekti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) finansavimą šalies gynybos reikmėms per ateinančius ketverius metus, neišvengiamai teks daryti mokesčių sistemos korekcijas.
„Vienintelis tvarus šaltinis valstybės reikmėms finansuoti yra mokesčių įmokų sistema. Tai be abejo, mes nuo to neišsisuksime. Žinoma, tam laikui turime galimybę pasiskolinti lėšų ir greitai įgyvendinti bendrus projektus, kurių negalime atidėti, kalbu apie tam tikros įrangos įsigijimą“, – ketvirtadienį Liberalų sąjūdžio frakcijos posėdyje kalbėjo R. Šadžius.
Ministras pabrėžė, kad augant valstybės skolai kils ir skolos aptarnavimo kaštai, kurie net be papildomo krašto gynybos finansavimo taps vis didesne našta Lietuvai.
„Pagal trimečio biudžeto rodiklius 2027 metų pabaigoje, deja, valstybės skola pakyla virš 50 proc., neskaitant karinių išlaidų ir papildomų iniciatyvų, kurių, matyt, imsis naujoji Vyriausybė“, – teigė jis.
„Jau dabar be papildomų gynybos reikmių finansavimo mes turime pajamų srityje trūkumą, kuris negarantuoja, kad išliksime padoriuose skolos rėmuose“, – pridūrė finansų ministras.
Mokesčių pakeitimų paketo kitą savaitę pristatyti nežadama
R. Šadžius patvirtino, kad mokesčių pakeitimo paketas tebėra ruošiamas ir bus pirmiausia pristatomas koalicijos partneriams. Ministras neatviravo, kokių mokesčių pakeitimų būtų galima laukti.
„Mokesčių pakeitimų paketas, su juo yra dirbama. Įvairias mintis aptarinėjame su mūsų socialiniais partneriais, bet eiliškumas matyt bus toks – pradžioje suformuosime pasiūlymus, kurie galėtų būti alternatyviniai, pavyzdžiui, (…) išplečiant brangaus nekilnojamojo turto mokestį“, – teigė jis.
Finansų ministras patvirtino, kad artėjantį pirmadienį siūlymai dėl mokesčių pakeitimų nebus pristatyti koalicinei tarybai.
„Kol kas, manau, tai bus dar anksti. Tikėsiuosi tik bendresnės diskusijos šiais klausimais“, – tvirtino R. Šadžius.
Kaip skelbta anksčiau, sausio mėnesį posėdžiavusi Valstybės gynimo taryba (VGT) sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) kasmet.
Šalies vadovas teigė, kad per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP krašto apsaugos finansavimo lygis. Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją.
Naujoji centro-kairės Vyriausybė savo programoje įsipareigojo siekti ne mažesnio nei 3,5 proc. BVP finansavimo gynybai. Tiesa, gruodį patobulinus 2025 m. valstybės biudžetą, skolinimosi krašto apsaugos reikmėms limitas buvo padidintas 800 mln. eurų. Atsižvelgiant į tai, šiais metais asignavimai gynybai sieks 4 proc. BVP.
