Reda Ona Manikienė Bernatoniuose, ir ne tik ten, gerai žinoma aktyvi senjorė, krašto šviesuolė, visą save atiduodanti darbui dėl kaimo bendruomenės gerovės. Tą pripažįsta ir pati: „Man gera padėti žmonėms“. Taip ji dirba jau nuo 2002-ųjų, kai buvo išrinkta Bernatonių kaimo bendruomenės pirmininke.
Ateis, kol gyva bus
„Aš čia daug metų gyvenu ir dirbu. Pradėjau dirbti keturiolikos metų, tik, žinoma, pareigų būta įvairių. Taip ir pasenau Bernatoniuose. Pirmininke dirbu nuo 2002 m., kai susikūrė bendruomenė. Aš ją įkūriau, prikėliau iš griuvėsių ir ateisiu čia tol, kol gyva esu“, – drąsiai sakė šviesuolė.
Praėjusiais metais mirus jos brangiam vyrui, R. O. Manikienė tikino bendruomenės namuose randanti prieglobstį. „Esu našlė, todėl bendruomenės veiklos mane gelbsti nuo buvimo vienumoje. Aš nuo ryto iki vakaro galiu būti čia, bendrauti, padėti žmonėms, kažką organizuoti ir t. t. Dirbu tam, kad susitikčiau su žmonėmis, kurie man mieli“, – pasakojo moteris.
Didžiausia klaida
Tiesa, ji pripažino, jog nors bendruomenėje pirmininkauja nuo 2002 m., buvo padariusi šešerių metų pertrauką, dėl kurios labai gailisi. „Pareigas buvau atidavusi dviem kadencijoms, tačiau tai buvo didžiausia mano padaryta klaida. Tada buvo patys didžiausi europiniai pinigai, kurių tuometiniai pirmininkai nepaėmė. O būtume galėję tiek daug už juos nuveikti, sutvarkyti kaime“, – apgailestavo pirmininkė.
„Žinoma, ir dabar turime daug projektų. Turiu labai gerą septynių žmonių komandą. Mes su ja daug visko organizuojame: pėsčiųjų žygius, talkas, šventes, baidarių keliones ir t. t.“, – suburta komanda džiaugėsi R. O. Manikienė.
Šiemet Bernatoniuose buvo rinkiminiai metai. Moteris pripažino, jog norėjo pareigas perleisti, tačiau bendruomenės nariai primygtinai prašė pasilikti paskutinei kadencijai.
„Norėjau pareigas perleisti, tačiau bendruomenė įkalbinėjo pasilikti. Būtų smagiau, jei vadovautų koks jaunas žmogus, tačiau jiems rūpi užsidirbti, jie turi šeimas, kurias reikia išlaikyti, pabūti su jomis ir t. t., todėl bendruomenei laiko tiek nėra.
Visaip kaip padedanti
Be pirmininkavimo bendruomenei, pensininkė užsiima ir kita geranoriška veikla. „Jau dešimt metų dirbu su „Maisto banku“. Trečiadieniais atvežu maisto ir išdaliju 36 senjorams. Nėra taip, kad jie sunkiai gyvena, tačiau geriau jau tegul lieka daugiau pinigėlių kokiems vitaminams, žuvų taukams. Mano tikslas – kaip galima iš visų pusių padėti: ir „Maisto banku“, ir sportu, ir šventėmis, ir dar visokiais kitokiais būdais stengiuosi kurti šviesesnį rytojų“, – atskleidė šviesuolė.
Sūrio šventė – išsigimsta
Prakalbus apie šventes, brangiausia jai – Sūrio šventė. „Ją man prieš dvidešimt metų padiktavo dukra. Tuo metu mes mąstėme, ką čia gero suorganizuoti kaimo žmonėms. Dukra sako „Mama, pažiūrėk kiek žmonių laiko karves! Daryk sūrių šventę!“. Taip ir pradėjome…
Pirmojoje šventėje tebuvo šeši sūriai, o štai 2019 m. – jau 54! Tuomet būdavo linksmos šventės… Atveždavome gyvulių, kad vaikai matytų, iš kur atsiranda tas pienas. Žemės ūkio bendrovė atveždavo du–tris veršiukus. Būdavo labai gražu. Na, o dabar – Sūrio šventė išsigimsta. Praėjus dvidešimčiai metų jau reikia galvoti kažką kitą, nes Bernatoniuose tik vienas kiemas laiko tris ar keturias karves. Tad ir pienas sūriams jau nebe toks kaip seniau“, – atviravo R. O. Manikienė.
Be bendruomenės – sunku
Šiuo metu Bernatonių kaimo bendruomenei priklauso apie 120 narių. Vidutinis narių amžius 55–60 metų.
„Jaunimas neturi laiko eiti į bendruomenę, nes jie nori dirbti, statyti namus, kurti šeimas, vaikus auginti ir t. t. Nėra laiko visuomeniniam darbui. Man be bendruomenės būtų labai sunku. Man gera bendrauti su žmonėmis. Smagu, kad manimi pasitiki, gyventojai ateina pasikonsultuoti įvairiais klausimais“, – sakė moteris.
