Pasikeitus valstybėms, iš kurių atvyksta neteisėti migrantai, sudėtinga susitarti dėl jų grąžinimo, sako Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas.
Jis teigia, kad palyginus su 2021 metais, migrantų kilmės šalys pasikeitė.
„Srautai keičiasi, mes vis mažiau matome Irako piliečių. (…) Dauguma migrantų neturi dokumentų, kartais būna sudėtinga nustatyti kilmės šalį, bet turime tam tikrų technologijų, metodų ir galime nustatyti net ir neturėdami asmens tapatybės dokumentų“, – LRT radijui sakė R. Liubajevas.
„Šiais metais dominuoja Afganistanas, Indija, Iranas, nemažai pasitaiko atvejų, kai Kubos piliečiai neteisėtai bando kirsti valstybės sieną, galbūt mažiau mes matome Afrikos šalių piliečių, bet jų pasitaiko, kartais būna jų net ir visos grupės iš Somalio“, – vardijo jis.
VSAT vado teigimu, nors Europos Sąjungoje kalbama, kad reikia vystyti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis dėl asmenų grąžinimo, praktika rodo, kad su tomis valstybėmis susitarti sudėtinga.
„Su tomis valstybėmis tikrai sudėtinga, kai kuriais atvejais net neįmanoma grąžinti tuos migrantus, dėl to, manau, kad tas kelias, kurį pasirinko Lietuva ir kitos valstybės yra teisingas“, – sakė jis.
Anot R. Liubajevo, palyginus su praėjusių metų pirmuoju pusmečiu, matomas padidėjęs nelegalios migracijos srautas mūsų regione, šiais metais Baltijos šalių ir Lenkijos pasieniečiai prie sienos su Baltarusija fiksavo beveik 24 tūkst. nelegalių migrantų.
„Jeigu palyginsime su praeitų metų statistika, išaugo 20 proc. neteisėtų migrantų srautai“, – sakė VSAT vadas.
Pasak jo, didžiausi srautai tenka Lenkijai, antroje vietoje – Latvija.
Šiemet pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti 366 neteisėtiems migrantams.
Visgi kyla naujų problemų, sako R. Liubajevas.
„Mes turime problemą su taip vadinama antrine migracija, kai neteisėti migrantai yra gabenami nuo sienos linijos prie Latvijos ir Baltarusijos sienos per Lietuvos Respublikos teritoriją, tokių atvejų nemažai, šiemet virš 200 asmenų mes identifikavome ir perdavėme atgal Latvijos pasieniečiams“, – kalbėjo VSAT vadas.
Anot jo, Lietuva ir Estija priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 5 dienos siųsti pareigūnus į pagalbą Latvijos kolegoms.
„Manome, kad geriau padėti kolegoms prie sienos, nei spręsti problemą mūsų šalies teritorijoje“, – sako R. Liubajevas.
Migrantų antplūdis į rytines Europos Sąjungos nares iš Baltarusijos kilo 2021 metais, Vakarai kaltina Minsko režimą jį organizavus.
Tuomet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai atvyko beveik 4,2 tūkst. migrantų, bet, pasibaigus judėjimo apribojimams, didžioji dalis jų paliko šalį.
Per šį laikotarpį Lietuvos pasieniečiai migrantus apgręžė daugiau kaip 22,3 tūkst. kartų. Kai kurie užsieniečiai ne po kartą bandė neteisėtai kirsti sieną.
