Valdantieji kol kas nepradeda nepasitikėjimo procedūros Seimo pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, nes nebaigtos derybos dėl koalicijos sudarymo, sako Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
„Dabar nėra to (nepasitikėjimo – BNS) klausimo, kadangi nesibaigė derybos, ir keistai pristatomas derybų procesas, nes atrodo, kad šnekama apie vieną asmenį, šnekama ne apie asmenis, šnekama apie pozicijas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.
„Lygiai kaip 2016 metais buvo suderėta, kad ta pozicija priklauso Valstiečių ir žaliųjų sąjungai, tai dabar sudarant koalicinę sutartį tai gali pasikeisti. Kai žmogus susitapatina su pozicija, tada įvyksta tokios keistos interpretacijos“, – kalbėjo „valstiečių“ vadovas.
R. Karbauskis tikėjosi, kad sudarius koalicinę sutartį ir perdavus Seimo pirmininko postą, V. Pranckietis susipras trauktis pats. Kol kas jis atsisako tai padaryti.
„Pirmiausiai bus koalicinė sutartis sudaryta, tada jis (V. Pranckietis – BNS) labai aiškiai supras, kad, jei ta sutartis nebus vykdoma, koalicijos nebus, apie tai buvo šnekama šiandien frakcijų bendram susitikime“, – sakė LVŽS pirmininkas.
Anot jo, parašai dėl nepasitikėjimo V. Pranckiečiu nėra renkami. „Parašų dar nerenkam, koalicinė sutartis nesudaryta, tikimės, kad pirmadienį įsijungs Lietuvos lenkų rinkimų akcija“, – sakė R. Karbauskis.
Po prezidento rinkimų „valstiečiai“ ėmėsi iš naujo formuoti valdančiąją daugumą ir praėjusią savaitę pasirašė memorandumą dėl koalicijos su Lietuvos socialdemokratų darbo partija bei „Tvarka ir teisingumu“. Šios partijos taip pat laukia prisijungiant Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovų.
Koalicijos memorandume numatyta, kad ministru pirmininku toliau siūlomas Saulius Skvernelis, o Seimo pirmininko postas atitenka „socialdarbiečiams“.
„Valstiečių“ deleguotas Seimo pirmininkas V. Pranckietis atsistatydinti atsisako.
Pagal Seimo statutą, pasiūlymą atleisti Seimo pareigūną, kurį skiria Seimas, motyvuotu raštu gali pateikti Seimo valdyba, komitetas ar ne mažiau kaip penktadalis (29) Seimo narių. Sprendimas dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma, tai yra reikia ne mažiau kaip 71 balso.
