Šiaulių apylinkės teismas kaltu dėl neteisėtos įmonės veiklos, sukčiavimo ir kitų nusikaltimų pripažino Šiaulių apskrities gyventoją, jam skirta daugiau nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, kaltu dėl sukčiavimo teismas pripažino ir kartu su A. Š. veikusį bendrininką T. M., jam taip pat skirta daugiau nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.
Abu nuteistieji taip pat turės atlyginti Valstybinės mokesčių inspekcijos pareikštą 50 tūkst. eurų ieškinį.
Trečias asmuo nuteistas dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir buhalterinių dokumentų paslėpimo. Jam skirta arešto bausmė.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) Šiaulių ir Panevėžio apygardos valdybos pareigūnai, tyrimui vadovavo Šiaulių apylinkės prokuratūra.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, A. Š. 2014–2015 metais organizavo 10 Lietuvoje ir Latvijoje registruotų įmonių įsigijimą ir fiktyvų joms vadovaujančių asmenų paskyrimą.
Pasak prokuratūros, į jį kreipdavosi asmenys iš visos Lietuvos, kai kuriems savo paslaugas pasiūlydavo ir jis pats. Jis buvo žinomas kaip asmuo, galintis padėti išvengti mokesčių, juos neteisėtai susigrąžinti, padėti suklastoti dokumentus ar paslėpti įmonę. Į jį buvo kreipiamasi tiek siekiant išvengti mokesčių, tiek siekiant neteisėtai susigrąžinti mokesčių permokas. Jis laikytas pagrindiniu tokių nusikalstamų veikų vykdytoju šiaurės Lietuvos regione.
Veiklos nevykdančių įmonių fiktyviems vadovams, veikdamas tiesiogiai arba per bendrininką T. M., vyras nurodydavo pasirašinėti jiems pateikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus, įforminti realiai neįvykusias ūkines operacijas, įmonių vardu išrašytose PVM sąskaitose-faktūrose įteisinti iš anksto suplanuotus, bet realiai neįvykusius sandorius.
Iš viso šioje byloje buvo 18 įtariamųjų, tačiau 15 iš jų pripažino savo kaltę, sutiko geranoriškai atlyginti žalas, todėl jų tyrimai buvo atskirti ir šie tyrimai baigti supaprastinto proceso tvarka.
Atskirtuose tyrimuose buvo atlyginta civilinių ieškinių dar už 64 tūkst. eurų.
Teismas konstatavo, kad dėl A. Š. ir T. M. veiksmų, apgaulingai tvarkant įmonių buhalterines apskaitas, dėl ko visiškai negalima nustatyti bendrovių veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvo išvengiama didelės vertės į Lietuvos valstybės biudžetą mokėtinų pridėtinės vertės mokesčių sumokėjimo ir išvengiama didelės vertės turtinės prievolės, taip apgaule įgyjant svetimą turtą.
Šioje byloje Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė du civilinius ieškinius. 42 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas valstybei priteistas iš nuteistųjų T. M. ir A. Š. Kitą, 8 tūkst. eurų ieškinį, turės atlyginti visi trys asmenys.
Šis pirmos instancijos teismo nuosprendis nėra galutinis ir gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
