Tarptautinės magistralės „Via Baltica“ dalimi esančio Panevėžio aplinkkelio rekonstrukcija buvo baigta dar pernai rudenį, tačiau viena jo dalis – virš kelio Šiauliai-Panevėžys esantis Nausodės viadukas iki šiol sunkiai pravažiuojamas. Viena šio viaduko eismo juosta išardyta, o judėjimą per kitą eismo juostą reguliuoja šviesoforai, prie kurių nutįsta didžiulės automobilių eilės.
Dažniau šiuo viaduku važiuoti turintys vairuotojai kraipo galvą, kodėl čia darbai nevyksta jau beveik metus laiko. Nausodės viaduko rekonstrukcijos užsakovo Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (LAKD) naujasis vadovas Remigijus Lipkevičius aiškina, kad tiek laiko trunka parengiamieji darbai.
Objekto rangovo UAB „Tilsta“ direktorius Gediminas Gribulis sako, kad viskas yra kitaip – objektą įvertinę ekspertai nustatė, kad jam reikia kur kas rimtesnio remonto. Tačiau pinigų papildomiems darbams skirti atsisakanti LAKD ragina rangovą viaduką rekonstruoti pagal „rusiškus“ standartus, o ne Europos Sąjungos statinių ir projektavimo normas, geriau žinomas kaip Eurokodas.
Pažeisti Europos Sąjungoje galiojančius norminius teisės aktus ir rekonstruoti viaduką pagal dar Sovietų Sąjungoje galiojusius standartus UAB „Tilsta“ atsisako.
Pasiūlė gerokai mažesnę kainą
Vykdant Panevėžio aplinkkelio rekonstrukciją Nausodės viaduką buvo numatyta tik šiek tiek paremontuoti: nudažyti turėklus, pakeisti asfalto dangą. Tačiau įdėmiau viaduką apžiūrėję specialistai pastebėjo, kad jo laikančiosios konstrukcijos yra pažeistos ir turi didelių defektų.
Kadangi šių defektų kosmetiniu remontu pašalinti nebuvo įmanoma, buvo nuspręsta atlikti viaduko rekonstrukciją: iš esmės jį perstatyti ir išplatinti. Pernai rudenį buvo paskelbtas viešas viaduko rekonstrukcijos darbų pirkimo konkursas, kurį pasiūliusi milijonu eurų mažesnę kainą laimėjo UAB „Tilsta“.
Bendra kontrakto suma siekė apie 3,7 milijono eurų. Šia pinigų suma buvo apibrėžtas baigtinis darbų sąrašas: nurodytų sijų pakeitimas ir viaduko išplatinimas.
„LAKD viešo pirkimo dalyviams nurodė konkrečių darbų sąrašą. Buvo išvardinti visi objektai ir paprašyta įvertinti kiekvieno objekto darbų kainą. Užsakovas nenorėjo keisti visų sijų, o tik nurodė kiek jų reikia pakeisti. Apsidrausdami, mes užklausėme, kas būtų, jei paaiškėtų, kad reikia keisti daugiau sijų. Mus užtikrino, kad tokiu atveju būtų skirti papildomi pinigai“, – sakė G. Gribulis.
Brangina įmonės vardą
Pasak UAB „Tilsta“ direktoriaus, ekspertams įdėmiai apžiūrėjus viaduką paaiškėjo, kad reikia keisti visas sijas.
„Viešo pirkimo dalyviai turėjo vertinti tik LAKD nurodytus darbus, o per rekonstrukciją atsirasti galinčių papildomų darbų vertinti nereikėjo. Paaiškėjus, kad apverktinos būklės yra ir kitos viaduko sijos, kurių remontas kontrakte nenumatytas, mes atsidūrėme nepavydėtinoje situacijoje. Galėjome nesukti galvos ir atlikti LAKD nurodytus darbus – viaduko rekonstrukcija ta apimtimi, kuri nurodyta konkurso sąlygose, tikrai gali būti įgyvendinta. Tačiau tuomet vartotojas būtų gavęs pusiau skustą pusiau luptą produktą. Dėl nesuremontuotomis likusių sijų šis objektas nebūtų atitikęs Eurokodo normatyvų, ateityje vėl būtų prireikę jį remontuoti. Mes branginame savo įmonės reputaciją, todėl į tokį kompromisą nėjome“, – sakė G. Gribulis.
Spėjimus patvirtino ekspertai
Pasak UAB „Tilsta“ direktoriaus, prasidėjus diskusijoms LAKD ragino palikti ramybėje viešojo pirkimo metu neįvardintas sijas ar jas suremontuoti pagal dar Sovietų Sąjungoje galiojusį standartą SNiP.
„Tačiau mes negalime vadovautis nebeegzistuojančios valstybės standartais. Lietuva yra Europos Sąjungos narė ir turi vadovautis jos norminiais aktais. Tuo labiau, kad šiuo metu reikalaujamos apkrovos yra iki trijų kartų didesnės už tas, kurias numato rusiški SNiP standartai. O tai susiję ir su žmonių saugumu senuose statiniuose. Liūdniausia yra tai, kad diskusijų sukėlusios viaduko konstrukcijos neatitiktų netgi SNiP standarto“, – sakė G. Gribulis.
Kilus diskusijai tarp užsakovo ir rangovo buvo atlikta eilė ekspertizių. „Tiek mūsų specialistai, tiek LAKD samdyti, tiek nepriklausomi ekspertai patvirtino mūsų spėjimus, kad ir rekonstrukcijos darbų pirkimo konkurse neįvardintos viaduko laikančiosios konstrukcijos yra pažeistos daugiau nei šiuo metu yra leistina. Kad statinių negalima rekonstruoti pagal Europos Sąjungoje negaliojančius standartus pripažino ir du LAKD pasamdyti ekspertai“, – sakė G. Gribulis.
Projektą nori įgyvendinti skaidriai
UAB „Tilsta“ diskusija su LAKD tęsiasi jau beveik metus laiko. UAB „Tilsta“ direktorius G.Gribulis stebėjosi tokiu valstybės tarnautojų užsispyrimu ir nenoru pripažinti akivaizdžią tiesą.
„Dabar LAKD lygtai ir sutiko su mūsų argumentais. Bet iš tikrųjų tai prabėgo beveik metai laiko. Abi pusės patyrėme nuostolių samdydami ekspertus, metus laiko statybviete virtęs viadukas tapo rimtu kliuviniu tarptautine „Via Baltica“ magistrale važiuojantiems automobiliams, nors ginčo objektu tapusių papildomų darbų vertė tesiekia 10, daugiausia -15 procentų nuo bendros kontrakto vertės. Pirkti papildomus darbus leidžia ir viešųjų pirkimų įstatytas, todėl nesuprantu tokio valdininkų užsispyrimo priežasčių. Tas neveikimas ir atsikalbinėjimas tikrai yra neadekvatus toms lėšoms, dėl kurių verda diskusija. Mūsų supratimu, toks abiejų šalių bendradarbiavimas nėra tinkamas. Juolab, kad dėl to valstybė patiria nemenkų nuostolių. Mes buvome pasiryžę įgyvendinti šį projektą laiku ir kokybiškai. Mūsų tikslas, kad projektas būtų įgyvendintas teisingai, skaidriai ir pagal galiojančius standartus. Mes kaip įmonė patirtume didžiulių nuostolių, jei rekonstrukciją atliktume pagal negaliojančius normatyvus. Viadukas turi būti rekonstruotas pagal Europos Sąjungoje galiojančius standartus. Rekonstrukcija turi būti atlikta taip, kad viaduku būtų galima naudotis ne tik per garantinį laikotarpį, o kur kas ilgiau“, – sakė G. Gribulis.
Liūdina žaliuoti ėmę berželiai
Per liūdnai pagarsėti spėjusį Nausodės viaduką driekiasi ir vienos didžiausių Lietuvos keleivių vežėjų UAB „Kautra“ autobusų maršrutai. Šios bendrovės rinkodaros direktorius Gintautas Pakusas sakė nesuprantąs, kas galėjo nutikti, kad toks svarbus objektas neremontuojamas jau beveik metus.
„Ir autobusų vairuotojai, ir dažniau per šį viaduką važiuojantys keleiviai nesupranta, kodėl statybvietėje ėmė žaliuoti berželiai. Jei ir toliau viskas liks kaip buvę, tai šis objektas ims rūpėti ne tik užsakovui bei rangovui, bet ir aplinkosaugininkams, nes statybvietėje sužaliavę berželiai jau baigia praaugti ir šviesoforą“, – liūdnai ironizavo G. Pakusas.
