Sėkmė dažnai suvokiama kaip mūsų pastangų, žinių ir įgūdžių rezultatas. Tačiau psichologai ir ekonomistai teigia, kad atsitiktinumas taip pat vaidina didžiulį vaidmenį mūsų sprendimų priėmimo procesuose ir galutinėje sėkmėje.
Ar tai būtų asmeniniai, profesiniai ar finansiniai sprendimai, atsitiktiniai įvykiai, kurių negalime kontroliuoti, gali turėti didelę įtaką tam, kokiu būdu gyvenime pasiekiame tikslus.
Žmonės turi natūralų polinkį siekti kontrolės kiekvienoje gyvenimiškoje situacijoje. Žmogus nori manyti, kad yra savo paties likimo kalviai ir kad mūsų sprendimai grindžiami logika, faktais bei patirtimi. Tačiau atsitiktinumas – tiek išorinis, tiek vidinis – dažnai verčia mus elgtis priešingai. Kartais gyvenimas mums meta netikėtus iššūkius ar galimybes, o tai gali daryti didžiulę įtaką tam, kaip mes priimame sprendimus.
Vienas iš labiausiai paplitusių pavyzdžių – „lošėjo klaida“ (angl. gambler’s fallacy). Tai situacija, kai žmonės pradeda tikėti, jog atsitiktiniai įvykiai yra tam tikru būdu tarpusavyje susiję, nors iš tiesų nėra jokio ryšio. Pavyzdžiui, jei kazino žaidime kauliukais kelis kartus iš eilės iškrinta tam tikras skaičius, mes dažnai manome, kad kitas skaičius bus kitoks, nes atėjo jo eilė. Tai klaidinantis mąstymas, kuris dažnai veda prie netikslių sprendimų.
Atsitiktinumas daro įtaką ne tik tam, kaip priimame sprendimus trumpuoju laikotarpiu, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, investuojant į akcijas ar kitus finansinius instrumentus, rinkos svyravimai dažnai sukelia atsitiktinius pokyčius, kurie gali turėti didelę įtaką investuotojų elgesiui. Net ir patys geriausi finansų analitikai negali visiškai numatyti, kaip rinkos keisis ateityje ir dėl to daugelis jų sprendimų grindžiami atsitiktiniais faktoriais.
Tyrimai rodo, kad žmonės dažnai pervertina savo galimybes kontroliuoti atsitiktinumą. Tai vadinama „iliuzijos kontrolės“ fenomenu, kai žmonės tiki, jog gali paveikti ar kontroliuoti įvykius, kurie iš esmės yra atsitiktiniai. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės mano, kad jie gali laimėti loterijoje, nes turi „strategiją“ ar „sėkmingus numerius“, nors tikroji sėkmė yra visiškai atsitiktinė.
Nors atsitiktinumas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, yra būdų, kaip galima valdyti jo poveikį mūsų sprendimams. Vienas iš efektyviausių būdų yra kritinis mąstymas. Tai reiškia, kad prieš priimant sprendimus reikia atidžiai analizuoti turimą informaciją ir nepasikliauti vien intuicija. Tai ypač svarbu, kai kalbame apie sudėtingus sprendimus, tokius kaip finansų valdymas, karjeros pasirinkimai ar netgi santykių kūrimas.
Kitas būdas – suprasti nežinomuosius. Tai gebėjimas susitaikyti su nežinojimu ir neapibrėžtumu. Daugeliui žmonių yra sunku priimti, kad ne viskas gyvenime yra kontroliuojama, todėl jie bando sumažinti nežinomybę, net jei tai reiškia neteisingų išvadų darymą. Kai išmokstame priimti atsitiktinumą kaip natūralų gyvenimo elementą, galime priimti racionalesnius sprendimus.
Mūsų smegenys yra sukurtos tam, kad ieškotų prasmės. Tai naudinga evoliucijai, nes padeda atpažinti pavojus ir galimybes aplinkoje. Tačiau atsitiktinumą suvokti sunku, nes smegenys siekia rasti ryšius tarp įvykių net ten, kur jų nėra.
Tyrimai rodo, kad ši psichologinė ypatybė gali daryti įtaką ne tik kasdieniams sprendimams, bet ir platesniems gyvenimo aspektams. Pavyzdžiui, žmonės linkę priimti sprendimus, pagrįstus ankstesnėmis sėkmės patirtimis, nes mano, jog tai gali pakartoti. Tačiau tikrovėje dauguma šių sprendimų yra veikiami atsitiktinumo.
Atsitiktinumas yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis, nors dažnai jo poveikio nesuvokiame ar net ignoruojame. Psichologija padeda geriau suprasti, kaip atsitiktinumas veikia mūsų sprendimus ir kokius įrankius galime naudoti, kad išvengtume jo spąstų. Kritinis mąstymas ir sugebėjimas toleruoti nežinomybę yra esminiai veiksniai, padedantys priimti geresnius ir racionalesnius sprendimus. Priėmę atsitiktinumą kaip gyvenimo dalį, galime išmintingiau planuoti savo ateitį ir priimti sprendimus, pagrįstus ne tik intuicija, bet ir šaltu protu.
