Britanijos Meteorologijos tarnyba skelbia, kad Australijos krūmynų gaisrai prisideda prie vieno iš didžiausių anglies dioksido koncentracijų augimų Žemės atmosferoje, nuo pat stebėjimų pradžios prieš daugiau nei 60 metų.
Kol žmonių sukeltos šiltnamio efektą skatinančių dujų emisijos yra atsakingos už didžiąją dalį augančio CO2 lygio, Australijos krūmynų gaisrai šią problemą sugebėjo dar labiau pabloginti.
„Atmosferinės anglies dioksido koncentracijos prognozė rodo, kad 2020 metais bus pasiektas vienas didžiausių metinių koncentracijos kilimų nuo pat stebėjimų pradžios Mauna Loa, Havajuose, 1958-ųjų,“ – pareiškime teigė Meteorologijos tarnyba.
CO2 koncentracijos Žemės atmosferoje jau viršijo tai, ką mokslininkai laiko saugia riba
Gruodžio mėnesį Madride surengto klimato susitikimo metu JT Generalinis sekretorius Antonio Guterres perspėjo, kad 400 ppm kadaise buvo laikoma „neįsivaizduojama kritine riba“.
Paskutinį kartą panaši CO2 koncentracija atmosferoje egzistavo prieš 3–5 milijonus metų, kuomet temperatūra buvo 2–3 laipsniais aukštesnė, o jūros lygis 10–20 metrų aukštesnis nei šiandien.
Nors duomenų serijos, pradėtos rinkti 1958 metais, visgi, duomenys visuomet rodė kasmetinį CO2 koncentracijų augimą, kurį skatino iškastinio kuro deginimas bei miškų kirtimai.
Šiais metais Meteorologijos tarnyba prognozuoja, kad orų sąlygų poveikis globalioms ekosistemoms padidins metinį žmogaus sukeltų CO2 koncentracijų lygį 10%, o Australijos gaisrų emisijos bus atsakingos už penktadalį šio padidėjimo.
Mokslininkai teigia, kad tai, kas vyksta šiuo metu taps norma: liepsnojantys Australijos gaisrai yra išankstinis atspindys katastrofų, kurios planetai šiltėjant, bus vis nuožmesnės, kadangi sausros užsitęs, įsivyraus žema oro drėgmė, o tai lems sausesnį ir pažeidžiamesnį kraštovaizdį.
CO2 prognozė pabrėžė būtinybę derybininkams imtis užduoties įtikinti didžiąsias pasaulio valstybes sumažinti savo emisijas, vadovaujantis 2015 metų susitarimu pažaboti klimato kaitą, kas šiuo metu net nepriartėjo prie strategijos, kuri būtina norint apsaugoti pasaulį nuo pragaištingai kylančių temperatūrų.
Šiais metais susitarimas įžengia į esminę įgyvendinimo fazę, kuomet iki artėjančio susitikimo, kuris lapkritį vyks Glazge, vyriausybės turi parengti ambicingesnius planus kovai su klimato kaita. Australijos vyriausybė yra priskiriama prie atsiliekančiųjų.
Praėjusį mėnesį, 2020 Klimato kaitos efektyvumo indeksas Australiją įvertino, kaip vieną iš prasčiausiai pasirodančių valstybių, tarp 57 didžiausių teršėjų, o už savo vykdomą politiką valstybei skirta 0 iš 100 galimų taškų.
Galbūt Australija pagaliau išmoko pamokas, tik ar ne per didelė to kaina?