-3.4 C
Panevėžys
Sekmadienis, 23 vasario, 2025

Prisijungus „BaltCap“ įmonei Lenkijoje ieškinys Š. Stepukoniui ir lošikams labai išaugtų

AutoriusRoma Pakėnienė (bns)
Fotobns
Š. Stepukonis.

Privataus kapitalo fondų valdytojai „BaltCap“ iš buvusio „BaltCap Infrastructure Fund“ partnerio Šarūno Stepukonio, lošimų bendrovės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos Estijos akcininkės „OB Holding 1“ reikalaujant grąžinti apie 16,6 mln. eurų arba atlyginti tokią pat žalą, ieškinio suma gali smarkiai padidėti, jeigu prie jo prisijungtų kol kas neįvardijama „BaltCap“ fondo įmonė Lenkijoje, BNS patvirtino bendrovė.  

„Šiuo metu teisme pareikštas reikalavimas apima trijų bendrovių bendrai patirtą 16,6 mln. eurų žalą, o dvi papildomos sumos (reikalaujant solidariai atlyginti iki 3,5 mln. ir iki 26,05 mln. eurų – BNS) parodo ieškinio rengimo metu identifikuotas galimas lošimo bendrovių atsakomybės ribas. Skirtumas tarp šiuo metu pareikštos reikalavimo sumos ir kiekvieno kazino galimų atsakomybės ribų susidaro dėl Lenkijoje registruotos bendrovės galimo reikalavimo, kuris kol kas neįtrauktas“, – komentare BNS teigė „BaltCap“.

„Ieškinyje aiškiai nurodyta, kad vis dar renkami įrodymai ir tikslinama informacija, dalį informacijos teismas jau įpareigojo pateikti atsakovus, todėl reikalavimai negalutiniai ir bus patikslinti“, – pridūrė „BaltCap“.

„BaltCap Infrastructure Fund“ valdomos įmonės „Žvirgždaičių energija“, „Nullus“ ir „Moelta“ Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį dėl turto grąžinimo ir žalos atlyginimo, BNS patvirtino teismas.

Įmonės prašo pripažinti nuosavybės teisę į Š. Stepukonio, „Olympic Casino Group Baltija“ ir „OB Holding 1“ pasisavintą 16,6 mln. eurų vertės finansinį turtą – elektroninius pinigus, esančius lošimo įmonių sąskaitose arba Š. Stepukonio  sąskaitose šiose bendrovėse bei atkurti buvusią iki pažeidimo padėtį.

Tačiau jei teismas šio reikalavimo netenkintų, prašoma priteisti tokios pat vertės žalos atlyginimą įmonėms solidariai iš Š. Stepukonio ir „Olympic Casino Group Baltija“ – neviršijant 3,5 mln. eurų, bei solidariai iš Š. Stepukonio ir „OB Holding 1“ – neviršijant 26,05 mln. eurų, BNS pranešė teismas.

Pasak jo, pernai gruodžio 19 dieną jis laikinai areštavo Š. Stepukonio turtą, įskaitant ir laikomą lošimų bendrovėse, o šiemet sausio 12 dieną atmetė „Olympic Casino Group Baltija“ prašymą panaikinti areštą.

„Teismas vertino, kad sprendžiant dėl galimos būsimo teismo sprendimo vykdymo pasunkėjimo rizikos, tuo atveju, jei teismas tenkintų ieškovų reikalavimą, jo neužtikrinus, teismo sprendimą įvykdyti būtų sunku“, – pranešė teismas.

„Areštas taikomas tik Š. S. lošimų sąskaitoms, o ne „Olympic Casino Group Baltija“ turtui“, – sausio 24 dienos nutartyje teigia teismas, atmetęs bendrovės prašymą panaikinti turto areštą.

„Žvirgždaičių energija“ reikalauja grąžinti 7,744 mln. eurų, „Nullus“ – 2,047 mln. eurų, „Moelta“ – 6,815 mln. eurų su 6 proc. metų palūkanomis nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pirmas apie 16,6 mln. eurų ieškinį praėjusią savaitę pranešė „Verslo žinių“ portalas.

„BaltCap“ vadovaujantis partneris Simonas Gustainis „Verslo žinioms“ sakė, jog buvęs partneris turėjo „BaltCap“ pasitikėjimą ir didelius įgaliojimus, o tai galėjo jam leisti kurti išmanią saugiklių ir patikros apėjimo sistemą, kuri jam padėjo organizuoti lėšų išvedimą iš jo vadovaujamų įmonių.

Šiuo metu „BaltCap“ vis dar atlieka finansinį auditą fondo valdomose įmonėse.

Lietuvos prokurorai šiuo metu atlieka ikiteisminį tyrimą dėl Š. Stepukonio galimai pasisavinto turto, o jo metu gavus duomenų dėl galimos žalos Europos Sąjungos institucijoms tyrimo kontrolę perėmė Europos prokuratūra.

Po 20 mln. eurų į fondą „Baltcap Infrastructure Fund“ yra investavę Europos investicijų bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, 2,3 mln. eurų – Šiaurės šalių aplinkos apsaugos finansavimo korporacija (NEFCO), be to, į jį investavo visi didžiausi Baltijos šalių pensijų fondai, gyvybės draudimo bendrovė, kiti instituciniai investuotojai.

NEFCO BNS pranešė kol kas nesikreipusi į teisėsaugą ar kitas institucijas, nes dar tiksliai nežinomi nuostoliai, o sprendimą dėl atidėjinių jiems priims direktorių valdyba, tvirtindama 2023 metų finansines ataskaitas.

EIB ir ERPB kol kas neatsakė į BNS klausimą, ar kreipėsi į Europos prokuratūrą.


Palikti komentarą

* JP.lt už komentarų turinį neatsako. Už komentarus atsako juos paskelbę skaitytojai. JP.lt pasilieka teisę šalinti necenzūrinius, nekultūringus ir neetiškus skaitytojų komentarus, kaip ir tuos, kuriais skatinama visuomenės grupių nesantaika, šmeižiami ar įžeidinėjami žmonės, o duomenis apie tai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka perduoti teisėsaugos institucijoms. JP.lt skatina komentuoti atsakingai ir gerbti kitų skaitytojų nuomonę.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

G. Šimkus: daugiau valstybės įmonių galėtų pritraukti privatų kapitalą

JP Redakcija

Apklausa: pernai ženkliai mažėjo verslo pasitikėjimas priežiūros institucijomis

JP Redakcija

Raketų kūrėja „Frankenburg“ steigiasi Lietuvoje, jai vadovaus buvęs viceministras

JP Redakcija

Naujausi straipsniai

Šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. cookies). Sutikdami paspauskite mygtuką „Sutinku“ arba naršykite toliau. Sutikti Skaityti daugiau

WordPress Ads