Šaltuoju metų laikotarpiu, ženkliai išaugus sergamumui gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Nacionalinis kraujo centras (NKC) primena – kraujo donorystė persirgus šiomis ligomis, po antibiotikų ir tam tikrų vaistų vartojimo, galima tik praėjus nemažiau dvejoms savaitėms po pasveikimo. Šį laikotarpį skaičiuoti reikėtų ne nuo vaistų vartojimo pabaigos, tačiau tuomet, kai nebėra jokių liekamųjų ligos reiškinių – slogos, kosulio.
NKC direktoriaus Daumanto Gutausko teigimu, kraujo donorystė gali būti laikinai atidėta dėl įvairių priežasčių – nuo tam tikrų organizmo sutrikimų iki gydymo, auskarų vėrimo ar netgi grožio procedūrų.
Vis tik, pasak jo, šaltasis metų laikotarpis ir yra ypatingas tuo, kad šiuo metu bene dažniausiai kraujo donoru tapti sutrukdo sparčiai plisti pradedantis gripas ar ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos.
„Esame labai dėkingi šalies gyventojams už jų aktyvumą tampant kraujo donorais. Kita vertus, atėjus šaltajam metų laikotarpiui ir padidėjus gyventojų sergamumui įvairiomis peršalimo ligomis, pastebime, kad ne visada yra žinoma, jog, pavyzdžiui, kraujo duoti po karščiavimo, gripo ar kitų virusinių ligų leidžiama tik praėjus dvejoms savaitėms po pasveikimo“, – teigia D. Gutauskas.
Pasveikimo nereikėtų sieti su antibiotikų vartojimo pabaiga
NKC už kraujo donorystės veiklą atsakingo asmens, Klaipėdos skyriaus vadovės Renatos Poviliūnienės teigimu, gyventojai 10-14 dienų laikotarpio pertrauką, kuri prieš kraujo donorystę yra būtina, po persirgimo gripu ar ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, neretai pradeda skaičiuoti klaidingai.
„Dažnai mėgstama su pasveikimu susieti antibiotikų ar kitų vaistų vartojimo pabaigą, nors tai nėra tas pats. Žmogus gali pabaigti vartoti vaistus, bet dar nesijausti visiškai pasveikęs. t. y. vis dar gali turėti kosulį, slogą ar lūpų pūslelinę kuri suaktyvėja susilpnėjus imunitetui sergant ar persirgus peršalimo ligomis.
Noriu priminti šalies gyventojams, kad pilnas pasveikimas yra labai aiškūs Jūsų sveikatos požymiai – kuomet esate pilnai sustiprėjęs ir po ligos nėra jokių liekamųjų reiškinių. Tik nuo tada po dviejų savaičių laukiame Jūsų atvykstant dovanoti kraujo“, – sako R. Poviliūnienė.
Ji taip pat priduria, kad po pasveikimo reikiamo laikotarpio neišlaukęs kraujo donoras, visų pirma, po donorystės gali pats nesijausti gerai, o antra – jo kraujyje dar gali būti rasti nespecifiniai antikūnai ir tokiu atveju donoro paaukoto kraujo panaudoti negalėsime ir donorystė bus sustabdyta keliems mėnesiams.
„Dėkojame visiems esamiems donorams už geranoriškumą ir supratingumą bei už tai, kad įsiklauso į mūsų rekomendacijas. Tuo pačiu noriu paraginti ir visus kitus nelikti abejingais bei atvykti į artimiausią kraujo donorystės įstaigą dovanoti kraujo. Juk tai yra nedaug laiko kainuojantis, tačiau be galo kilnus poelgis“, – sako R. Poviliūnienė.
NKC duomenimis, per 2024 metus kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 41,2 tūkst., o atliktų donacijų – 76,9 tūkst. Palyginimui, 2023 metais kraujo dovanojusių donorų iš viso buvo 40,1 tūkst., atliktų donacijų – 72,3 tūkst.
Praėjusiais metais pirmakarčių donorų NKC sulaukė kiek mažiau nei 2023-aisiais, tačiau daugiau nei 2022 metais. Niekada neaukojusių kraujo, kurie nusprendė prisidėti prie gyvybių gelbėjimo ir tapo kraujo donorais skaičius 2024-aisiais siekė 7,9 tūkst.
