Geocheminiai pėdsakai, aptikti nuosėdose Teksaso urve, rodo, kad Jaunųjų Driadų (angl. Younger Dryas) pasaulinio atvėsimo periodas, vykęs prieš 13000 metų, buvo sukeltas antžeminių procesų serijos, o ne nežemiško susidūrimo.
Anksčiau, ieškodami Jaunųjų Driadų paaiškinimo, mokslininkai dėmesį kreipdavo į kelis išaugusius retų žemės metalų kiekius, juos pateikdami kaip įrodymą, kad atvėsimą sukėlė susidūrimas su asteroidu ar kometa.
Visai neseniai, kuomet mokslininkai pažvelgė į nuosėdinius įrodymus, jie nustatė, kad šie šuoliai tarp retų žemės metalų, pasižymi palyginus mažomis iridžio, rutenio, platinos, paladžio ir renio koncentracijomis, kas nėra suderinama su nežemiško susidūrimo incidentais.
Greta atrastų palyginti žemų, retų žemės metalų lygių, mokslininkai taip pat nustatė, kad tokie patys geocheminiai pėdsakai nuosėdose, datuojamose prieš 9000 ir 15000 metų, pasitaikė dar kelis kartus.
„Tariami „kometos“ pėdsakai neatsirado tik Jaunųjų Driadų periodo metu, bet ir dar keturis kitus amžiaus lygius, kas nėra fiziškai įmanoma,“ – sakė Steven Forman, Baylor universiteto žemės mokslų profesorius. „Tai vienas iš įrodymų, kad tai buvo ne kometa, bet aerozolių pėdsakai atmosferoje, atsiradę iš tolimo vulkaninio išsiveržimo“.
Nors naujasis tyrimas, kuris buvo paskelbtas žurnale „Scientific Advances“, prieštarauja nežemiškam Jaunųjų Driadų paaiškinimui, tačiau jis nepateikia savosios galutinės priežasties, sukėlusios 1200 metų trukmės globalaus atvėsimo periodą.
Anot Forman, šio naujojo tyrimo bendraautoriaus, vulkaninis aktyvumas yra atsakingas už geocheminius pėdsakus, tačiau negali pilnai paaiškinti paties atvėsimo.
„Vėsimas, kuris yra siejamas su vulkaniniu išsiveržimu, pats didžiausias yra išsiveržimo metais ir tuomet per artimiausius dvejus ar trejus metus jis darosi vis mažesnis ir mažesnis,“ – sakė jis. „Jaunieji Driadai truko apie 1200 metų, taigi ugnikalnio išsiveržimas negali būti vienintelė to priežastis.“
Mokslininkai mano, kad Jaunuosius Driadus sukėlė vulkaninio aktyvumo ir susijusių fenomenų, tokių kaip Šiaurinio pusrutulio ledynų tirpsmas ir po to sekęs vandenynų vėsimas, kombinacija.
Forman teigia, kad faktas, jog Jaunuosius Driadus sukėlė ne nežemiškas susidūrimas, yra svarbus mūsų šiandieninės klimato kaitos suvokimui.
Jaunieji Driadai pateikia įrodymų, kad vidiniai Žemės klimato mechanizmai, gali sukelti staigius ir dramatiškus klimato pasikeitimus, sakė jis.
„Mūsų planetos atsakas į vidines klimato perturbacijas, pavyzdžiui CO2 lygių išaugimą, nėra linijinis, o gali būti staigus ir ekstremalus, kaip Jaunųjų Driadų atveju,“ – sakė Forman.