Įkalinimo įstaigų pareigūnai jau kitą savaitę, lapkričio 26 dieną, prie Seimo ir Teisingumo ministerijos rengia įspėjamąjį mitingą dėl situacijos įkalinimo įstaigose.
Rengiamame įspėjamajame mitinge ketina dalyvauti iki 50 pareigūnų, per spaudos konferenciją trečiadienį pranešė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Protestas rengiamas po neseniai paaiškėjusios baudžiamos bylos baigties Kauno apygardos teisme – du Pravieniškių kalėjimo pareigūnai dar kartą buvo išteisinti teismo, išteisinamasis nuosprendis įsiteisėjo, o pagrindinis kaltinimo liudytojas, kalėjime laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis prabilo apie tai, kad ši byla galėjo būti sufabrikuota, jis buvo verčiamas išsigalvoti istoriją, neva du Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnai kurstė pabėgti nuteistuosius.
„Pareigūnai traukiami baudžiamojon atsakomybėn be įrodymų, nušalinamas nuo tarnybos, reputacija apjuodinta, tai vyksta trejus metus. Atsakomybės klausimas – kas tyri atsakyti už tokius neteisėtus veiksmus, nepagrįstas persekiojimas fabrikuojant įrodymus ir bylas. Ateina naujas ministras, jis turi atkreipti dėmesį“, – sakė advokatas Gintaras Černiauskas.
„Kauno apygardos teisme paaiškėjo, kad pagrindinis kaltinimo liudytojas duoda parodymus, jog visa ši istorija yra išgalvota, sufabrikuota ir kad jis Lietuvos kalėjimų tarnybos Kriminalinės žvalgybos pareigūnų buvo priverstas tokią istoriją išsigalvoti ir duoti parodymus, neva mano klientas kurstė jį pabėgti iš įkalinimo įstaigos“, – sakė išteisintam pareigūną gynęs advokatas Artūras Andriukaitis.
Nuteistasis teisme teigė, kad už dviejų pareigūnų apkalbėjimą teisme jis kalėjime galėjo tikėtis tam tikrų nuolaidų, jis apie tai užsiminė apklausiamas teisme.
„Mes matėme, kad kažkas kurpiama“, – pripažino profesinės sąjungos vadovas K. Pauliukas.
Jis mano, kad baudžiamosios bylos atsiradimas gali būti susijęs neparankiais įkalinimo įstaigos vadovais.
„Aš manau, kad čia neparankūs buvo įstaigos vadovai ir prie to mėginama buvo pritraukti“, – žurnalistams teigė K. Pauliukas.
Jis priminė, kad tuo metu nuo tarnybos laikinai buvo nušalinti Pravieniškių kalėjimo vadovas, ir pavaduotojas. Vėliau jie grįžo į darbą, bet paskui patys paliko tarnybą.
„Yra kurpiamos bylos prieš pareigūnus, Jeigu išsakai savo nuomonę, esi engiamas, mėginama nutildyti, kad būtum lojalus sistemai. Profesinė sąjunga gins savo narius“, – sakė K. Pauliukas.
Du Pravieniškių 2-ojo kalėjimo pareigūnus iš pradžių išteisino Kaišiadorių teismas. Nors prokuratūra nuosprendį apskundė, Kauno apygardos teismas, pasak vienam pareigūnų atstovavusio advokato Artūro Andriukaičio, sprendime pažymėjo, kad darbinių nesutarimų negalima spręsti baudžiamosiomis priemonėmis. Jokių nuobaudų per 8 tarnybos metus ir 9 paskatinimų sulaukęs darbuotojas, darbdavio teisme buvo apibūdintas neigiamai – tokia buvo pateikta charakteristika.
Pasak advokato, teisme darbdavys negalėjo pasakyti, kodėl parengė tokią charakteristiką.
Išteisintas pareigūnas Povilas Sadauskas Eltai sakė, kad po išteisinimų teismas jam iš valstybės priteisė 10 tūkst. eurų, kuriuos jis išleido advokatui, gindamasis nuo kaltinimų.
„Man sunkūs buvo išgyvenimai, pradžia sunkiausia, gauni įtarimus apie nusikaltimą, kurio nesi padaręs. Gal kriminalinė žvalgyba norėjo pliusų užsidėti, kad čia korumpuoti pareigūnai, kad sistema valosi ir ji dirba stipriai“, – sakė jis.
P. Sadauskas sakė, kad tarnyboje remiasi teisės aktais ir jei būdavo nurodymų veikti ne pagal įstatymą, jis pasisakydavo.
2022 m., perduodama bylą teismui prokuratūra skelbė, kad, bylos duomenimis, du Pravieniškių pataisos namų darbuotojai – Tomas Čeponis ir P. Sadauskas, siekdami sumenkinti šios įstaigos laikino vadovo autoritetą ir norėdami destabilizuoti įstaigos darbą, kurstė du nuteistuosius pabėgti.
Buvo įtariama, kad pareigūnai nuteistiesiems už pabėgimą žadėjo sumokėti 1000 eurų ir pagalbą bėgant iš pataisos namų, o po pabėgimo grįžus į įkalinimo įstaigą – sudaryti geresnes sąlygas bausmės atlikimui. Bylos duomenimis, kaltinamieji nuteistiesiems perdavė draudžiamus turėti daiktus – metalinius strypus ir cigaretes.
Pareigūnai buvo kaltinami, kad nuteistiesiems nurodinėjo greičiau bėgti iš pataisos namų ir ne tik parūpino strypus, bet ir leido vaikščioti lauke nenumatytomis valandomis. Nuteistiesiems buvo įsakyta bėgti po 17 valandos, kada minėtiems pareigūnams baigsis darbo valandos.
Nuteistieji esą nesutiko paklusti pataisos namų darbuotojams ir apie kurstymą pabėgti informavo Pravieniškių kriminalinės žvalgybos pareigūnus.
Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų. Už kalinio kurstymą pabėgti gresia areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.
Lietuvos įkalinimo įstaigoje bausmę atlieka daugiau nei 4 tūkst. nuteistųjų. K. Pauliuko teigimu, įkalinimo įstaigose dirba 2,6 tūkst. pareigūnų, trūksta apie 500.
T. Čeponis, kuris taip pat buvo teisme išteisintas, paliko tarnybą dar vykstant teismams.
