Valstybei siekiant surinkti daugiau papildomų lėšų, kad gynybai būtų skiriama 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir iki 2030 metų būtų suformuota nacionalinė divizija bei kartu didinamos žmonių pajamos, šalies BVP kasmet turėtų augti bent 3,5–4 proc., sako prezidento patarėjas.
„Prezidento nuomone, Lietuvos BVP augimas turėtų būti ne 2,5–3 proc., kaip pastaruoju metu, bet bent jau 3,5–4 proc. ekonomikos augimo mes turėtume siekti tam, kad iš esmės galėtume įgyvendinti du tikslus vienu metu: mažinti nelygybę didinant gyventojų pajamas spartesniu už infliaciją dydžiu ir tuo pačiu spartesnio ekonomikos augimo generuojant papildomas biudžeto pajamas nacionalinei divizijai suformuoti“, – po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su verslo atstovais trečiadienį sakė jo vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Jo teigimu, kitų būdų padidinti biudžeto pajamas nei per BVP didesnį augimą nėra: „Pagrindinis finansavimo šaltinis divizijai finansuoti būtų bendrojo vidaus produkto skatinimas“.
„Verslas pilnai sutinka, kad prezidento siūlymai, kurie esmingai spręstų prieigą prie kreditavimo Lietuvoje, jie galėtų reikšmingai paspartinti BVP augimą“, – teigė V. Augustinavičius.
Pasak jo, pritaikius „masyvias ekonomikos skatinimą didinančias priemones“, 30–40 proc. iš gynybai reikalingų papildomų 12 mlrd. eurų būtų galima surinkti savarankiškai, dar apie 30–40 proc. galėtų būti skolinamasi, o likusią dalį padengtų šešėlio mažinimo priemonės bei siūloma didesnė Lietuvos banko (LB) pelno įmoka.
Pasak patarėjo, yra „pajudėję ledai“ dėl didesnio Europos investicijų banko (EIB) finansavimo karinės paskirties projektams.
Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas teigė, kad be papildomų investicijų į ekonomikos augimą tikėtis jos augimo sparčiau „būtų naivu“.
„Akivaizdu, kad priemonės, susijusios su kredito platesne prieiga prie valstybei svarbių investicinių projektų, tikrai būtų vienas iš tų sprendimų“, – teigė L. Savickas.
„Mes iš savo pusės esame pasiūlę tikrai ambicingą planą, siekiant sukurti valstybės investicijų skatinimo prielaidą, suvienodinti sąlygas investuotojams – ne tik užsienio, bet ir Lietuvos – tokiuose sektoriuose, kurie iki šiol yra pademonstravę spartų augimą“, – sakė ministras.
Jis pakartojo, kad ministerijos parengtas Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planas iki 2030 metų galėtų padėti sugeneruoti bent 10 mlrd. eurų investicijų į šalies aukštos pridėtinės vertės strateginius sektorius.
Verslas nori geresnės prieigos prie kapitalo, skolinimosi sąlygų
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikino, jog 2030-iaisiais Lietuvai realu pasiekti 100 mlrd. eurų BVP, tačiau tam būtina gerinti pramonės įmonių prieigą prie kapitalo, skolinimosi sąlygas.
„Esame niekur, nesivystome, o daugeliu atveju su savo antrine kapitalo rinka išleisti obligacijas tenka ir už 8, ir už 10, ir už 12 proc., vadinasi, smunkame į apačią“, – žurnalistams po susitikimo sakė V. Janulevičius.
„Be pinigų nieko nebus. Geriau juos įveiklinti visomis priemonėmis čia ir dabar, nes tai tikrai duos grąžą“, – teigė jis.
Jo teigimu, šalies verslas būtų linkęs skolintis iš gyventojų, leidus, kaip siūlo Prezidentūra, investuoti jų indėlius.
Startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ valdybos pirmininkas Arnas Stuopelis kalbėjo, kad prisidėti prisidėti prie gynybos finansavimo yra pasiryžusios ir aukštųjų technologijų bendrovės.
„Susitikimas įkvėpė grįžti į darbus ir daugiau investuoti, kurti daugiau, prisiimti daugiau rizikos“, – žurnalistams sakė A. Stuopelis.
Pernai Lietuvos BVP augo 2,6 proc., jo vertė siekė 77,8 mlrd. eurų.
Valstybės gynimo tarybai anksčiau sausį įtvirtinus siekį gynybos finansavimą 2026-2030 metais padidinti iki 5–6 proc. BVP, šalies vadovai tikisi, jog didžiąją dalį papildomo lėšų poreikio bus galima užsitikrinti ES sutarus dėl bendro skolinimosi mechanizmo.
G. Nausėda sausį interviu BNS pareiškė, kad iki 2030 metų siekiant išvystyti kariuomenės diviziją ir krašto apsaugai skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tam reikėtų apie 12-13 mlrd. eurų papildomų lėšų, o vienas šaltinių tam, anot jo, galėtų būti ir Lietuvos valiutos atsargų investicijų grąža per didesnę LB pelno įmoką.
Šalies vadovas, be to, siūlė pinigų gynybai surinkti skatinant ekonomikos augimą. Pasak prezidento, tai būtų įmanoma padaryti per nacionalinį plėtros banką ILTE investicijoms panaudojant gyventojų bankuose laikomus indėlius, raginant pensijų fondus investuoti Lietuvoje, taip pat mažinant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį.
