Vakarų civilizacijos gynyba nuo seno buvo Lietuvos misija ir šiandien šalies pareiga yra padėti Ukrainai apginti jos laisvę, šeštadienį minint išsivadavimo iš sovietų imperijos judėjimo, Sąjūdžio, įkūrimo 35-metį sako prezidentas Gitanas Nausėda.
„Vakarų civilizacijos vertybių gynyba nuo seno buvo istorinė Lietuvos misija, šiandien mūsų pareiga – padėti Ukrainai apginti savo laisvę ir teisę kurti ateitį laisvų tautų bendrijoje, prisidėti prie galutinio Europos susivienijimo laisvėje“, – šeštadienį minėjime Seime pažymėjo prezidentas.
Jis sakė, kad Lietuvos nepriklausomybės judėjimo pradžioje Sąjūdžio politika, įkūnijusi tautos ryžtą, pakeitė ir Europos veidą, bet net ir 35-eriems metams praėjus Europa iki šiol nėra iki galo laisva.
„Antrus metus Lietuvos kaimynystėje tęsiasi žiaurus, naikinantis Rusijos ir jos bendrininkės Baltarusijos karas prieš Ukrainą. Buča, Irpinė, Mariupolis, didžiausios Europos valstybės sostinė Kyjivas atakuojamas dešimtimis sparnuotų raketų ir dronų. Nuolatiniu teroru prieš civilius ukrainiečius barbarai siekia palaužti ir Ukrainos, ir Europos, ir viso laisvojo pasaulio žmonių dvasią, drąsą ir pasipriešinimo jėgą, bet imperinė Kremliaus konvulsija gali atvesti tik prie pralaimėjimo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Sąjūdžio pradžia laikomas 1988 metų birželio 3 dieną Lietuvos mokslų akademijos salėje vykęs susirinkimas, per kurį buvo išrinkta 35 narių Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio (LPS) iniciatyvinė grupė.
1988 metų vasarą ir rudenį per Lietuvą nuvilnijo tūkstantiniai Sąjūdžio mitingai, vyko daug akcijų ir renginių, skirtų Sąjūdžio idėjoms skleisti, ekologijos, paminklosaugos ir kitoms to meto problemoms iškelti. Miestuose ir rajonuose steigėsi LPS iniciatyvinės grupės, kolektyvuose – Sąjūdžio rėmimo grupės, buvo pradėta leisti Sąjūdžio spauda.
1988 metų spalio 22–23 dienomis vyko LPS steigiamasis suvažiavimas, kuriame dalyvavo atstovai iš visos Lietuvos, buvo išrinktas ir patvirtintas LPS Seimas ir Seimo taryba, priimta LPS programa, įstatai ir 30 rezoliucijų.
