Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos, o šiuo metu vykstanti krizė gali tapti galimybe Bendrijai atsisakyti Rusijos energijos išteklių.
Taip jis kalbėjo antradienį dalyvaudamas Baltijos jūros šalių viršūnių susitikime energetikos klausimais Kopenhagoje.
Prezidentūros pranešime teigiama, jog kreipdamasis į šio regiono lyderius G. Nausėda sakė, jog „Rusijos karui Ukrainoje stipriai paveikus energetikos rinką, Europa atsidūrė ant energetinės transformacijos slenksčio“.
Pasak G. Nausėdos, šiuo metu Europos išgyvenamą energetikos krizę reikėtų vertinti kaip galimybę visiškai atsisakyti Rusijos energijos išteklių, paspartinti perėjimą prie saugesnės ir tvaresnės energijos, plačiau naudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti iškastinio kuro naudojimą.
„Ilgus metus Rusija naudojo energiją kaip manipuliacijos ir šantažo įrankį, o dabar – ir kaip ginklą savo kare Ukrainoje. Dujų kaina padidėjo 10 kartų, elektros energijos kainos muša visus rekordus. Sunkiausia našta gula ant paprastų piliečių pečių ir verslo. Turime savo ryžtingais sprendimais užkirsti tam kelią“, – pranešime sakė G. Nausėda.
Vakarai kaltina karą prieš Ukrainą vasarį pradėjusią Rusiją dėl sukeltų dujų ir elektros kainų ir teigia, kad ši naudoja energetiką kaip ginklą atgrasyti juos nuo paramos Kyjivui.
Pasak G. Nausėdos, nors Lietuva atsisakė Rusijos energijos išteklių importo šiemet balandį, tačiau norint pasiekti visišką energetinę nepriklausomybę ir užtikrinti energijos saugumą būtina kuo greičiau užbaigti Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą.
Jis ragino sinchronizacijos projektą užbaigti greičiau, taip pat kuo greičiau padidinti vietinę elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių.
Baltijos jūros viršūnių susitikimo dalyviai priėmė deklaraciją, kurioje raginama nedelsiant imtis veiksmų didinant ES energetinį atsparumą ir nepriklausomybę nuo Rusijos, ir sutarė bendradarbiauti didinant kuro importą jūros keliais, mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos mažinant iškastinio kuro naudojimą, teigiama pranešime.
Deklaracijoje taip pat įtvirtintas siekis iki 2030 metų septynis kartus padidinti jūrinio vėjo parkų skaičių Baltijos jūroje ir vykdyti bendrus projektus
atsinaujinančios energetikos srityje.
Lietuvos vyriausybės programoje numatyta 2025 metais turėti iki 1,2 GW galios įrengtų vėjo ir 1 GW galios saulės elektrinių.
Siekiama, kad 2030 metais energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių dalis sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. bendro galutinio šalies suvartojimo, 15 proc. – visų rūšių transporte, 70 proc. – elektros suvartojimo, 90 proc. – šilumos energijos balanse.
Susitikime Kopenhagoje dalyvavo ir Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys.
