Valdantiesiems ketinant steigti kainų priežiūra užsiimsiančią Maisto tarybą, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tokia institucija padėtų užtikrinti prekybos sistemos skaidrumą ir inicijuoti diskusijas, tačiau neturėtų imtis rinkos reguliuotojo vaidmens.
„Kaip tam tikras papildomas sistemos skaidrumo užtikrinimo būdas, apsikeitimo informacija ir galimų diskusijų su prekybos, gamybos atstovais instrumentas, jis (Maisto taryba – ELTA) yra naudojamas kai kuriose Vakarų Europos, kitose pasaulio valstybėse“, – žurnalistams sakė šalies vadovas.
„Galbūt nereikėtų susidaryti įspūdžio, kad tokios tarybas įkūrimas automatiškai maisto produktų kainas numuštų 20 proc.”, – dėstė G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, naujoji taryba galėtų tapti „netiesioginio poveikio“ priemone, kuri padėtų tvarkytis su pragyvenimo lygio skirtumais, tačiau neturėtų kištis į rinkos reguliavimą.
„Tikiuosi, kad šitoje institucijoje bus tikrai ieškoma optimalių sprendimų, kaip nepažeidžiant laisvos kainodaros vis dėlto apsisaugoti nuo infliacijos ten, kur nuo jos galima apsisaugoti“, – pridūrė prezidentas.
ELTA primena, kad Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) Vyriausybės įgaliota iki sausio 29 d. suformuoti Maisto tarybą. Ji nuolat stebėtų maisto kainų pokyčius bei informuotų Ministrų kabinetą apie būtinus sprendimus siekiant sumažinti maisto kainas, kai fiksuojamas nepagrįstas jų augimas.
Į Maisto tarybą bus kviečiami visi maisto tiekimo grandinės dalyviai: prekybininkai, perdirbėjai, ūkininkų organizacijų atstovai, taip pat mokslininkai.
Maisto tarybos steigimas numatytas ir naujosios Vyriausybės programoje. Žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas yra sakęs, kad naujoji institucija galėtų būti darbdavių, profsąjungų ir institucijų atstovus vienijančios Trišalės Tarybos atitikmuo.
