Prezidentui svarstant vetuoti kitų metų biudžetą, jei jame būtų numatyta mažiau nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad sprendimas dėl minėto dydžio lėšų krašto apsaugai yra Seimo rankose.
„Jei Seimas priims sprendimus dėl papildomų finansavimo šaltinių, tai nebus didelė problema“, – žurnalistams Elektrėnuose antradienį sakė ministrė pirmininkė.
Finansų ministerija praėjusią savaitę pasiūlė papildomas lėšas gynybai surinkti vienu procentiniu punktu didinant pelno mokesčio tarifą, pakeliant akcizus degalams, tabakui ir alkoholiui, įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių, vieneriems metams pratęsiant bankų solidarumo mokestį, labiau apmokestinant dalį smulkiojo verslo.
Ministerijos teigimu, šie pasiūlymai leis padidinti gynybos finansavimą iki maždaug 3 proc. bendrojo vidaus produkto 2025–2030 metų laikotarpiu. Didinti gynybos biudžetą norima siekiant greičiau išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje ir priimti Vokietijos brigadą.
Antrai kadencijai perrinktas G. Nausėda pirmadienį spaudos konferencijoje tvirtino, jog to nepakanka, ir žadėjo siekti, jog artimiausiais metais išlaidos krašto apsaugai turėtų didėti iki 3,5 proc. BVP. Vėliau TV3 televizijai jis teigė, kad greičiausiai vetuotų kitų metų valstybės biudžetą, jei jame nebūtų bent 3 proc. BVP gynybai.
I. Šimonytės teigimu, jei nebus priimti Finansų ministerijos siūlymai, lėšas gynybai tektų didinti skolinantis, o taip greičiausiai būtų pažeista Mastrichto kriterijaus riba, todėl reikėtų galvoti, „kokias išlaidas reikia paspausti, mažiau auginti“.
