Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galimybės kitų metų biudžete atrasti susisiekimo ministro įvardintų 1,3 mlrd. eurų lėšų kelių infrastruktūrai be papildomų finansavimo šaltinių yra „ribotos“. Pasak ministrės pirmininkės, tokią užduotį įgyvendinti nėra įmanoma nei jos vadovaujamai, nei kitai Vyriausybei.
„Matau labai ribotas galimybes tą padaryti, turint minty tai, kad kelių finansavimas pastaruosius keletą metų buvo ir taip papildytas lėšomis iš laikinojo solidarumo įnašo“, – susitikime su Seimo socialdemokratų frakcija kalbėjo I. Šimonytė.
„Biudžetas yra irgi tie patys pinigai. Jeigu nėra papildomų pajamų šaltinių, kuriais finansuojama ta infrastruktūra, aš nematau jokios Vyriausybės, kuri galėtų šitiek lėšų skirti ateinančių metų biudžete. Nei mano, nei jokios kitos“, – akcentavo premjerė.
Anot ministrės pirmininkės, pastaruoju metu nemaža dalis kelių projektų finansavimui skiriamų lėšų išnaudota įgyvendinti dideliems infrastruktūros projektams – vėluojantį trasos „Via Baltica“ ruožo iki pasienio įrengimą, su Europos Sąjunga (ES) derinamus karinio mobilumo paketus.
„Dideli projektai yra įgyvendinami, tuo pačiu metu didelius projektus užbaigti ir dar palaikyti visą infrastruktūrą iš tų pačių pinigų, žinoma, kad tai yra sunkiai įmanoma“, – pažymėjo I. Šimonytė.
Liepos pradžioje susisiekimo ministras Marius Skuodis kalbėjo, kad kad šiuo metu Finansų ministerijai yra pateikti projektai dėl valstybinių kelių už 1,3 mlrd. eurų ir tai yra suma, kuri leistų gerokai pagerinti kelių būklę.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
Prezidento patarėjas Jarekas Niewierowiczius anksčiau yra sakęs, kad G. Nausėda ketina inicijuoti pokyčius kelių sektoriuje ir pasiūlyti laipsniškai iki 2027 m. rajoninius kelius perduoti savivaldybėms. Pasak jo, taip pat būtų reikalingas ir didesnis finansavimas šiam sektoriui.
