Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad naujieji Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planai yra solidūs, tačiau pabrėžė, kad taip pat svarbus bus ir jų praktinis įgyvendinimas.
„Diskusijos dėl gynybos planų yra tokios kelių kampų. Pirmas dalykas, pats matymas atrodo rimtai ir solidžiai. Tačiau, antras dalykas, jau yra praktiniai įgyvendinimo aspektai, čia dar mes turime keletą žingsnių prieš mus“, – žurnalistams antradienį sakė ministrė pirmininkė.
Pasak jos, būtent praktinis gynybos planų įgyvendinimas lems, ar „turime rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą tiktai, ar turime ne tik rimtai ir atsakingai apgalvotą dokumentą, bet ir solidžią to dokumento paspirtį praktiniais aspektais“.
Premjerė teigė besitikinti, kad kolegos politikai NATO šalyse supranta Baltijos šalių saugumo svarbą, o žodžiai dėl kiekvieno Aljanso centimetro gynybos yra pagrindžiami praktiškai.
„Tai, ką matome ir žinome dabar, šiam etapui atrodo kaip solidus dalykas, bet prastesni dalykai slepiasi detalėse. Reikia ir visų detalių sulaukti“, – sakė I. Šimonytė.
Aljansas prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.
Planai iš esmės numato gynybą nuo pirmųjų galimo konflikto dienų ir tai atspindi besikeičiančią NATO strategiją. Anksčiau Aljanse laikytasi požiūrio, kad karinio konflikto atveju Baltijos šalys pačios turėtų atlaikyti puolimą, kol sąjungininkai atvyktų į pagalbą.
Lietuvos kariuomenės vadas sako, kad naujieji planai pilnai atitinka Lietuvos lūkesčius.
Tuo metu NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pabrėžia, jog planai Baltijos šalims bus „detalesni ir konkretesni“ nei dabartiniai. Vis dėlto jie liks įslaptinti, siekiant neatskleisti operacinių detalių.
